Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 210 541 straipsnis Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Khono krioklys,  Laosas Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Palėvenės vienuolyno kompleksas Palėvenės vienuolynas yra Palėvenės miestelyje (Kupiškio rajonas), su Palėvenės bažnyčia sudaro architektūrinį kompleksą. Vienuolynas pradėtas statyti XVII a. pabaigoje ir baigtas 1779 m. Be gyvenamųjų vienuolyno pastatų dar buvo pastatyta du svirnai, arklidės su vežimine, tvartas, šulinys. 1789 m. pastatytas svirnas su išlikusia įdomia autentiška medine konstrukcija. Šiauriniame gale buvo įrengtas malūnas. Centre yra dviejų aukštų įvažiavimo broma su vartais. Virš vežiminės – mansarda, kurioje džiovindavo vaistinius augalus. 1746 m. pastatytas medinis dengtas koridorius nuo vienuolyno iki zakristijos durų su keliais kambariais. Iki 1751 metų visose dviejų korpusų celėse jau buvo pastatytos krosnys. Iš viso tuo metu priskaičiuojama buvus 12 pastatų. Pagal atliktus polichrominius tyrimus, nustatyta, kad XVIII a. celių ir koridorių sienos buvo ištapytos dominikonų šventųjų figūromis, siužetinėmis ir ornamentinėmis kompozicijomis. 1744 m. miestelyje pastatyta mūrinė smuklė su dviem arklidėmis, špitole, kurios priklausė vienuolynui. Koridoriuje įrengtas  altorėlis taip pat buvęs su ant sienos nutapytu puošniu ir didingu retabulu (dalinai išlikęs). XIX a. pradžioje vienuolynui priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu – daugiau kaip 45 valakai žemės. Po 1831 m. sukilimo Palėvenę aplenkė vienuolynų naikinimo banga. Jis liko veikti ir buvo įtrauktas į valstybės šelpiamųjų sąrašą. Vienuoliai įsteigė noviciatą ir mokyklą, sukaupė 970 tomų biblioteką, kurioje buvo ir lietuviškų knygų (seniausias leidinys atspausdintas 1552 m.). Dominikonas Domininkas Sutkevičius (1782–1849) apie 1835 m. parengė lietuvių-lenkų ir lietuvių-lotynų-lenkų kalbų žodynus. Rapolas Jasikevičius 1855–1859 m. Palėvenėje parašė pirmąjį lietuviškų pamokslų 4 tomų pamokslų rinkinį lietuvių kalba, kurį pripažino net rusų carinė valdžia. Vienuolyne dirbo poetas Kajetonas Aleknavičius (1804–1874) – elementoriaus ir dainų knygelės autorius, eiliuoto feljetono lietuvių literatūroje pradininkas. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

gegužės 27 d. įvykiai Lietuvoje 1831 − 1831 sukilimas: Antano Gelgaudo vadovaujama sukilėlių kariuomenė prie Raigardo sumušė rusų dalinį. 1942 − Lietuvos generalinėje srityje vokiečiai įvykdė visuotinį gyventojų surašymą. 1966 − parodytas pirmasis Vilniaus Jaunimo teatro spektaklis „Romeo ir Džiuljeta“. Pasaulyje 1703 − Petras I įkūrė Sankt Peterburgo miestą, kurį vėliau paskelbė naująja Rusijos sostine. 1844 − Samuelis Morzė užbaigė pirmąją telegrafo liniją. 1895 − anglų išradėjas Birtas Akresas užpatentavo kino projektorių. 1905 − prasidėjo Cušimos mūšis, dar žinomas kaip „Cušimos sąsiaurio mūšis“, kuris buvo paskutinis ir lemtingiausias Rusijos−Japonijos karo mūšis ir tesėsi iki gegužės 28 dienos. 1930 − amerikietis išradėjas Ričardas Driu užpatentavo lipnią juostelę. Keisti

Savaitės iniciatyva Kamieninė ląstelė Kamieninės ląstelės – organizmo ląstelės, gebančios diferencijuotis ir įgyti specifinių organizmui reikalingų funkcijų, įsitraukiančios į sužaloto organo atkūrimą. Kamieninėms ląstelėms būdinga asimetriška proliferacija – pasidalinusi viena ląstelė lieka nediferencijuota kamienine, o kita geba diferencijuotis. Šiuo metu kamieninės ląstelės yra tapusios daugelio pasaulio laboratorijų tyrimo objektu. Su jomis siejamos naujos medicinos galimybės ir perspektyvos, tačiau yra ir daug problemų. Kamieninės ląstelės raida ir likimas priklauso nuo jos Hedgehog, Notch ir Wnt signalinių kelių veiklos ir konteksto. Žmogaus organizme yra žinomi trys prieinami autologiniai kamieninių ląstelių šaltiniai: Kaulų čiulpai, kuriuos prieš apdorojant reikia išimti, t. y. įpjauti kaulą (dažniausiai blauzdikaulį arba klubakaulį) Riebalinis audinys (riebalų ląstelės), kurioms išgauti reikia šalinti poodinius riebalus. Kraujas. Norint jį išgauti aferezės būdu, kai kraujas išsiurbiamas iš donoro (panašiai kaip persodinimo metu) ir perduodamas į specialų aparatą, išgaunantį kamienines ląsteles, o kitą kraujo dalį grąžinantį donorui. Kamienines ląsteles taip pat įmanoma išgauti iš virkštelės po gimimo. Autologinis (iš to paties organizmo) paėmimas mažiausiai rizikingas. Autologinės ląstelės gaunamos iš kieno nors kūno tam, kad vėliau būtų galima išsaugoti jo ar jos kraują tam tikroms chirurginėms procedūroms. Suaugusios kamieninės ląstelės dažnai naudojamos medicininei terapijai, pavyzdžiui, kaulų čiulpų transplantacijai. Kamieninės ląstelės jau dabar gali būti sukurtos dirbtiniu būdu ir paverstos (diferencijuotos) į specializuotus ląstelių tipus su tam tikromis audinių ypatybėmis, pavyzdžiui, raumenimis arba nervais. Embrioninių ląstelių linijos ir autologinės embrioninės kamieninės ląstelės, gautos iš somatinių ląstelių arba po dalijimosi, galės būti panaudotos terapijai ateityje. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra medicina. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Gegužės 27 d. Šiauriniame Pakistano regione, netoli Šuntero perėjos, nuslinkus lavinai žuvo mažiausiai 10 žmonių.[1] Gegužės 26 d. Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai paskelbė sieksiantys normalizuoti šalių tarpusavio santykius.[2] Gegužės 24 d. Graikijos prezidentė Katerina Sakelaropulu teisėjui Joaniui Sarmui pavedė vadovauti laikinajai vyriausybei.[3] Gegužės 23 d. Rytų Timoro parlamento rinkimus laimėjo opozicinė partija „Nacionalinis kongresas už Timoro atstatymą“.[4] Gegužės 21 d. Graikijos parlamento rinkimus laimėjo valdančioji partija „Naujoji demokratija“.[5] Gegužės 21 d. Eurolygos turnyrą laimėjo Madrido „Real“ ekipa.[6] Gegužės 19 d. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas nutarė, kad inicijuos pirmalaikius rinkimus, o jei Seimas tam nepritars, svarstys Vyriausybės atsistatydinimą. Tai nuspręsta reaguojant į Savivaldybių Tarybų narių veiklos išlaidų skandalus.[7] Gegužės 18 d. Italijoje per potvynius žuvo 13 žmonių, o 13 000 turėjo palikti namus.[8] Gegužės 17 d. Ekvadoro prezidentas Guillermo Lasso paleido šalies parlamentą, dėl to bus surengti pirmalaikiai prezidento ir parlamento rinkimai.[9] Gegužės 16 d. Azerbaidžanas sulaikė mažiausiai 9 asmenis, įtariamus ryšiais su Irano slaptosiomis tarnybomis ir perversmo bei žmogžudysčių planavimu.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga