Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
214 299 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Filmo „Žydas Ziusas“ plakatas

Žydas Ziusas (vok. Jud Süß) – 1940 m. nacistinėje Vokietijoje sukurtas propagandinis istorinis filmas, laikomas vienu garsiausių visų laikų antisemitiško kino pavyzdžių. Jis sulaukė didelio populiarumo Vokietijoje, kur jį matė apie 20 milijonų žmonių. Pasibaigus karui, režisierius Veit Harlan buvo vienintelis to laikotarpio garsus režisierius, kurį buvo mėginama teisti dėl nusikaltimų žmoniškumui, tačiau po 3 teismo procesų jis buvo išteisintas.

2010 m. Vokietijoje buvo sukurtas vaidybinis filmas „Jud Süss – Film ohne Gewissen“, kuriame vaizduojami „Žydo Ziuso“ kūrimo užkulisiai.

Filmo siužetui panaudota Joseph Süß Oppenheimer (1698–1738), Karlo Aleksandro, Viutembergo hercogo dvare tarnavusio žydo bankininko istorija, kuris hercogui mirus buvo suimtas ir nužudytas. Pats Openheimeris buvo prieštaringa ir nevienareikšmiškai vertinta asmenybė ir dėl savo veikimo būdų buvo įgijęs įtakingų priešų.

1827 m. rašytojas Wilhelm Hauff parašė apsakymą „Žydas Ziusas“, 1926 m. Lion Feuchtwanger išleido to paties pavadinimo romaną, pagal kurį 1934 m. buvo sukurtas vaidybinis filmas.

1939 m. kilo naujo filmo idėja. Propagandos ministras Joseph Goebbels šią užduotį atlikti pavedė režisieriui Veitui Harlanui. Juosta buvo nufilmuota per 14 savaičių, o jos premjera įvyko 1940 m. rugsėjo 5 d. Venecijos kino festivalyje.

Daugiau...

gruodžio 9 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Ervinas Šriodingeris

Ervinas Šriodingeris (Erwin Rudolf Josef Alexander Schrödinger; 1887 m. rugpjūčio 12 d. – 1961 m. sausio 4 d.), austrų fizikas, laikomas vienu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų. Už Šriodingerio lygtį 1933 metais gavo Nobelio premiją. Jis sukūrė mintinį eksperimentą apie katę.

1914 metais Ervinas Šriodingeris apsigynė daktaro disertaciją. Tarp 1914 ir 1918 dalyvavo karo darbuose (Görz, Duino, Sistiana, Prosecco, Viena). 1920 balandžio 6 vedė Annemarie Bertel. 1920 Šriodingeris tapo Makso Vyno (Maksas Vynas (Max Wien) – žymus tuometinis fizikas) asistentu Jenoje. 1920 m. rugsėjį Ervinas gavo pradedančiojo profesoriaus vietą (vok. Ausserordentlicher Professor) Štutgarte (Stuttgart). Tais pačiais metais jis sukūrė matematinę šviesos teoriją. 1921 m. Ervinas Šriodingeris tapo etatiniu profesoriumi (vok. Ordentlicher Professor) Breslau (dabar Vroclavas), Lenkija.

1922 m. Ervinas Šriodingeris nuvyko į Ciuricho universitetą. 1926 m. žurnale Annalen der Physik išspausdino darbą „Quantisierung als Eigenwertproblem“ [vert. tikrinės vertės problema – kvantavimas] bangų mechanikos srityje. Šiame darbe buvo paminėta Šriodingerio lygtis. 1927 m. jis prisijungė prie Makso Planko Humbolto universitete, Berlyne. Tačiau 1933 m. Šriodingeris nusprendė palikti Vokietiją, nes negalėjo pakęsti nacių antisemitizmo. Jis tapo Magdalenos koledžo bendradarbiu Oksfordo Universitete. Dirbdamas ten jis buvo apdovanotas Nobelio premija kartu su Polu Diraku (Paul Adrien Maurice Dirac). Šriodingeris greitai prarado vietą Oksforde, nes gyveno tuo laiku neįprastą gyvenimą (su dviem moterimis), ir tai nepatiko valdžiai. 1934 m. Šriodingeris skaitė paskaitą Prinstono Universitete, JAV. Jam buvo pasiūlyta nuolatinė darbo vieta šiame universitete, bet jis pasiūlymo nepriėmė. Turbūt ir vėl jo noras gyventi kartu su žmona ir kita moterimi būtų kėlęs problemų. Jis turėjo galimybę gauti darbo vietą Edinburgo universitete, bet, dėl vėluojančios vizos, 1936 metais jam teko priimti pasiūlymą iš Graco Universiteto Austrijoje.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Nobelio fizikos premijos laureatai.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga