TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 9 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q1643162.
Eilutė 40: Eilutė 40:
[[Kategorija:TSRS vadovybė]]
[[Kategorija:TSRS vadovybė]]


[[ca:Presídium del Soviet Suprem de l'URSS]]
[[de:Präsidium des Obersten Sowjets]]
[[en:Presidium of the Supreme Soviet]]
[[es:Presidium del Sóviet Supremo de la Unión Soviética]]
[[et:NSVL Ülemnõukogu Presiidium]]
[[fr:Præsidium du Soviet suprême]]
[[nl:Presidium van de Opperste Sovjet]]
[[sk:Prezídium Najvyššieho sovietu Zväzu sovietskych socialistických republík]]
[[uk:Президія Верховної Ради СРСР]]
[[uk:Президія Верховної Ради СРСР]]
[[zh:苏联最高苏维埃主席团]]

18:08, 13 kovo 2013 versija

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas (rus. Президиум Верховного Совета ar Prezidium Verchovnogo Sovieta) buvo TSRS valdžios organas. Aukščiausiosios Tarybos prezidiumai buvo ir kiekvienoje sąjunginėje ir autonominėje TSRS respublikoje.

Rinkimas

TSRS Aukščiausioji Taryba bendrame dvejų rūmų posėdyje rinkdavo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą. Prezidiumas buvo renkamas tokios sudėties:

  • Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas;
  • Pirmininko pirmasis pavaduotojas;
  • Penkiolika Pirmininko pavaduotojų - po vieną iš kiekvienos sąjunginės respublikos;
  • Prezidiumo Sekretorius;
  • ir 21 Aukščiausiojo Prezidiumo narys;

Aukščiausiasis Prezidiumas atlikdavo aukščiausio valdžios organo veiklą Konstitucijos numatytose ribose tarp jo sesijų ir buvo atskaitingas Aukščiausiajai Tarybai už savo veiklą.

Veikla

Žemesnieji valdžios organai pagal centralizuotos demokratijos (demokratinio centralizmo) principą yra atskaitingi aukštesniems. Valdžios organai, atskaitingi TSRS Aukščiausiajai Tarybai, tarp jos sesijų atskaitingi TSRS Aukščiausiajam Prezidiumui.

Pagal TSRS Konstituciją, "TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumas:

  • skiria TSRS Aukščiausiosios Tarybos rinkimus;
  • šaukia TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijas;
  • koordinuoja TSRS Aukščiausiosios Tarybos rūmų nuolatinių komisijų veiklą;
  • kontroliuoja, kaip laikomasi TSRS Konstitucijos, ir užtikrina, kad sąjunginių respublikų konstitucijos ir įstatymai atitiktų TSRS Konstituciją ir įstatymus;
  • aiškina TSRS įstatymus;
  • ratifikuoja ir denonsuoja TSRS tarptautines sutartis;
  • panaikina TSRS Ministrų Tarybos ir sąjunginių respublikų Ministrų Tarybų nutarimus ir potvarkius, jeigu jie neatitinka įstatymų;
  • nustato karinius laipsnius, diplomatinius rangus ir kitus specialius vardus; suteikia aukščiausius karinius laipsnius, diplomatinius rangus ir kitus specialius vardus;
  • steigia TSRS ordinus ir medalius; nustato TSRS garbės vardus; apdovanoja TSRS ordinais ir medaliais; suteikia TSRS garbės vardus;
  • suteikia TSRS pilietybę, sprendžia klausimus dėl TSRS pilietybės atėmimo, dėl prieglobsčio suteikimo;
  • priima sąjunginius amnestijos aktus ir teikia malonę;
  • skiria ir atšaukia TSRS diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų;
  • priima prie jo akredituotų užsienio valstybių diplomatinių atstovų skiriamuosius ir atšaukiamuosius raštus;
  • sudaro TSRS Gynybos tarybą ir tvirtina jos sudėtį, skiria ir keičia TSRS Ginkluotųjų pajėgų aukščiausiąją vadovybę;
  • skelbia TSRS gynimo interesais atskirose vietovėse arba visoje šalyje karo stovį;
  • skelbia visuotinę arba dalinę mobilizaciją;
  • laikotarpiu tarp TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijų skelbia karo būvį karinio užpuolimo prieš TSRS atveju arba prireikus vykdyti tarptautinius įsipareigojimus pagal bendros gynybos nuo agresijos sutartis;
  • vykdo kitus TSRS Konstitucijos ir įstatymų numatytus įgaliojimus. "[1]

Šaltiniai

  1. Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Konstitucija. (Pagrindinis įstatymas). Priimta devintojo šaukimo TSRS Aukščiausiosios Tarybos neeilinėje septintojoje sesijoje 1977 m. spalio 7 d.