TSRS Ministrų Taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Senato rūmų pastatas, kur buvo įsikūręs TSRS Ministrų Tarybos sekretoriatas
Plakatas (apie 1946 m.) su TSRS Ministrų tarybos narių portretais

TSRS Ministrų Taryba (iki 1946 m. kovo 15 d. – TSRS Liaudies Komisarų Taryba) buvo aukščiausioji vykdomoji ir tvarkomoji TSRS valdžios institucija. Ją TSRS Aukščiausioji Taryba bendrame Sąjungos Tarybos ir Tautybių tarybos posėdyje sudarydavo tokios sudėties: TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas, Pirmininko pirmieji pavaduotojai, pavaduotojai, TSRS ministrai ir TSRS valstybinių komitetų pirmininkai. Pagal pareigas (lot. ex officio) į TSRS Ministrų Tarybą įėjo sąjunginių respublikų Ministrų Tarybų pirmininkai.

Kompetencija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1977 m. TSRS Konstitucijoje buvo rašoma, kad TSRS Ministrų Taryba:

  • Užtikrina vadovavimą liaudies ūkiui ir socialiniam-kultūriniam darbui; rengia ir įgyvendina priemones liaudies gerovei ir kultūrai kelti; mokslui ir technikai vystyti, gamtos ištekliams racionaliai naudoti ir saugoti, pinigų ir kredito sistemai stiprinti, vieningai darbo, kainų apmokėjimo, socialinio aprūpinimo politikai vykdyti, valstybiniam draudimui ir vieningai apskaitos bei statistikos sistemai organizuoti; organizuoja pramonės, statybos, žemės ūkio įmonių ir susivienijimų, transporto ir ryšių priemonių, taip pat kitų sąjunginio pavaldumo organizacijų ir įstaigų valdymą;
  • sudaro ir teikia TSRS Aukščiausiajai Tarybai ir einamuosius bei perspektyvinius TSRS valstybinius ekonominio ir socialinio vystymo planus, TSRS valstybinį biudžetą; imasi priemonių valstybiniam planui ir biudžetui įgyvendinti; teikia TSRS Aukščiausiajai Tarybai plano ir biudžeto įvykdymo ataskaitas;
  • įgyvendina priemones valstybės interesams ginti, socialistinei nuosavybei ir viešajai tvarkai apsaugoti, piliečių teisėms ir laisvėms užtikrinti ir ginti;
  • imasi priemonių valstybės saugumui užtikrinti;
  • vykdo bendrą vadovavimą TSRS ginkluotosioms pajėgoms, nustato kasmetinius kontingentus piliečių, šauktinių į būtinąją karo tarnybą;
  • vykdo bendrą vadovavimą santykių su užsienio valstybėmis, užsienio prekybos, TSRS ekonominio, mokslinio-techninio ir kultūrinio bendradarbiavimo su užsienio šalimis srityje; imasi priemonių, kad būtų vykdomos TSRS tarptautinės sutartys; tvirtina ir denonsuoja tarp vyriausybių sudarytas tarptautines sutartis;
  • prireikus steigia komitetus, vyriausiąsias valdybas ir kita žinybas prie TSRS Ministrų Tarybos ūkiniams, socialiniams-kultūriniams ir gynybiniams reikalams.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Konstitucija (Pagrindinis įstatymas}. Priimta devintojo šaukimo TSRS Aukščiausiosios Tarybos neeilinėje septintojoje sesijoje 1977 m. spalio 7 d.