Beringo jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Beringo jūra
Nuotrauka iš kosmoso
Nuotrauka iš kosmoso
Beringo jūros žemėlapis
Beringo jūros žemėlapis
Vandenyno baseinas Ramiojo vandenyno
Plotas 2 315 000 km²
Tipas pakraštinė
Didžiausias gylis 5500 m
Įteka Jukonas, Anadyris

Beringo jūra (angl. Bering Sea, rus. Берингово море) – Ramiajam vandenynui priklausanti jūra, esanti į pietus nuo Beringo sąsiaurio. Nuo Ramiojo vandenyno pietuose skiria Aleutų salos. Skalauja JAV (Aliaska) ir Rusijos (Čiukčių pusiasalis, Kamčiatkos pusiasalis) krantus. Plotas – 2,315 mln. km². Vidutinis gylis – 1600 m, didžiausias – 5500 m. Krantai daugiausia aukšti, uolingi.

Svarbiausios įlankos – Anadyrio, Oliutorių (Azijos pakrantė), Nortono, Bristolio (Šiaurės Amerikos pakrantė). Didžiausios salos – Komandorų, Karagos, Šv. Lauryno, Nunivako, Pribylovo, Diomedų. Įteka Anadyris, Oziornaja, Apuka, Chatyrka, Erguvemas (Azija), Jukonas, Kuskokvimas (Š. Amerika).

Vandens temperatūra vasarą siekia 5–6 °C šiaurėje, 9–10 °C pietuose. Druskingumas – 33–34,7 ‰. Žiemą pasidengia ledu. Potvyniai vyksta kas pusė paros, jų aukštis siekia iki 8,3 m (Bristolio įlanka).

Verčiamasi pramonine žvejyba (lašišinės, plekšnės, rudagalvės menkės, silkės, sairos), gaudomi šiauriniai jūrų lokiai, ruoniai, Kamčiatkos krabai. Pakrantėse – „paukščių turgūs“. Pagrindiniai uostai – Anadyris, Providenija (Rusija), Nomas (JAV)[1].

Jūra pavadinta keliautojo Vitaus Beringo garbei.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 61