De jure

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

De jure (lot. de iure) – formalioji (teisinė, pagal įstatymą), oficialioji, viešoji padėtis, situacija, statusas. Viena valstybės ar vyriausybės pripažinimo formų. Priešingybė – de facto (tikroji situacija).[1]

Termino vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

De jure nurodo būklę, kuri turėtų būti, de facto – esamą. De jure pripažinimas teikiamas nota arba deklaracija. Tarptautinėje teisėje valstybės ar vyriausybės pripažinimas de jure yra galutinis, oficialus ir neskundžiamas. Pripažinus de jure, pradedami teisėti, juridiškai galiojantys diplomatiniai santykiai. Esant valstybės pripažinimui de jure ir perversmo keliu šioje valstybėje pasikeitus vyriausybei, kitos valstybės dažniausiai toliau palaiko diplomatinius santykius su šia valstybe.

Sąvoka de jure naudojama tiek teisiniame, tiek ir politiniame kontekste (pvz., kalbant apie kokio nors sprendimo buvimą ir įgyvendinimą).

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Anzelmas Katkus. de jure. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 576 psl.