Europos Parlamentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Europos Parlamentas
Apžvalga
TipasDe facto žemieji rūmai
Įkurta1952 m. rugsėjo 10 d.
Vadovybė
PirmininkasRoberta Metsola (EPP)
Struktūra
Vietų skaičius705
Politinės grupės
Rinkimai
Rinkimų sistemaPasirenkama valstybių narių
Paskutiniai rinkimai2019 m. gegužės 23–26 d.
Posėdžių vieta

Strasbūras, Prancūzija
Nuorodos
Svetainėeuroparl.europa.eu
Europos Sąjungos vėliava
Šis straipsnis yra serijos
ES institucijos dalis

Europos Parlamentas (EP) – viena pagrindinių Europos Sąjungos institucijų.[1] Kartu su Europos Sąjungos Taryba atlieka įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Parlamentas leidžia ES teisės aktus, priima ES biudžetą, prižiūri Europos Komisijos veiklą, tvirtina jos pirmininką. Europos Parlamentą sudaro 705 nariai. Parlamento nariai susiskirstę į frakcijas ir pasidalinę į tam tikras sritis prižiūrinčius nuolatinius komitetus.

Nuo 1979 m. Parlamentą, remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kas penkerius metus renka Europos Sąjungos piliečiai.[2] Rinkėjų aktyvumas Parlamento rinkimuose kaskart mažėjo nuo 1979 iki 2019 m., kai išaugo 8 procentiniais punktais ir pirmą kartą nuo 1994 m. pakilo virš 50 %.[3] Amžiaus cenzas beveik visose ES valstybėse yra 18 metų (Maltoje, Austrijoje ir Vokietijoje – 16, Graikijoje – 17 m.).[4]

Europos Parlamentas (kaip ir ES Taryba) turi įstatymų leidybos galią, tačiau neturi iniciatyvos teisės – galimybės siūlyti teisės aktus. Iniciatyvos teisė yra tik Europos Komisijos prerogatyva.[5][6] Parlamentas yra Europos Sąjungos „pirmoji institucija“ (pirmoji paminėta ES sutartyse ir turi viršenybę kitų ES institucijų atžvilgiu), kuri su ES Taryba dalijasi lygiomis teisėkūros ir biudžetinėmis galiomis.[7] Europos Komisija, kuri yra ES vykdomoji valdžia, yra atskaitinga Parlamentui. Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą Komisija ir ją atstatydinti.[5]

Europos Parlamentui vadovauja pirmininkas. Penkios didžiausios Parlamento frakcijos: Europos liaudies partijos frakcija (ELP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D), frakcija „Atnaujinkime Europą“ (Renew), Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas (Žalieji/ELA) ir Tapatybės ir demokratijos frakcija (ID).

Europos Parlamento būstinė įsikūrusi Strasbūre, Prancūzijoje.[8] Strasbūre vyksta plenarinės, Briuselyje – neeilinės sesijos, komitetų ir frakcijų posėdžiai.[9][10]

Kasmet Europos Parlamentas skiria Sacharovo premiją asmeniui ar organizacijai už nuopelnus ginant žmogaus teises ir skatinant demokratiją.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šiuo metu parlamentarai yra susiskirstę į 7 politines grupes (frakcijas)
  • Ruošiantis plenarinėms sesijoms parlamentarai dirba 20-yje komitetų.

Pagrindinės politinės grupės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Frakcija[11] Partijos Vadovai Įkurta Narių skaičius (2022)[12]
Europos liaudies partija (EPP) Europos liaudies partija (EPP) Manfred Weber[13] 2009
176 / 703
Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D) Europos socialistų partija (PES) Iratxe García[14] 2009
144 / 703
Atnaujinkime Europą (Renew)[15] Stéphane Séjourné[17] 2019
101 / 703
Žalieji–Europos laisvasis aljansas (Greens–EFA)
  • Terry Reintke
  • Philippe Lamberts[18]
1999
73 / 703
Europos konservatoriai ir reformistai (ECR)
  • Raffaele Fitto
  • Ryszard Legutko
2009
66 / 703
Tapatybė ir demokratija (ID)[19] Tapatybės ir demokratijos partija (ID Party) Marco Zanni[20] 2019
62 / 703
Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija
– Šiaurės šalių žalieji kairieji (GUE-NGL)
  • Manon Aubry
  • Martin Schirdewan
1995
38 / 703
Nepriklausomi nariai
  • Aljansas už taiką ir laisvę (APF)
  • Komunistų ir darbininkų partijų iniciatyva (INITIATIVE)
46 / 703
2020 m. sausio 31 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, Parlamento narių skaičius sumažėjo nuo 751 iki 705. 27 iš 73 britų vietų perskirstytos kitoms valstybėms.
Prezidiumas
Frakcijų patalpos


Galerija publikai

EP Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Europos Parlamento pirmininkas.

Pirmininkas, kuriam padeda 14 pavaduotojų, vadovauja Europos Parlamento ir jo organų (Biuro ir Pirmininkų sueigos) veiklai ir per plenarinius posėdžius vykstančioms diskusijoms. Kasmet dvylika plenarinių sesijų vyksta Strasbūre, o šešios papildomos – Briuselyje. Jis prižiūri, kad būtų laikomasi Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių, ir tarpininkaudamas užtikrina sklandžią šios institucijos ir jos organų veiklą.

Pirmininkas renkamas Europos Parlamento slaptu balsavimu. Laimi absoliučią balsavusių narių balsų daugumą surinkęs kandidatas. Jeigu po trijų balsavimų nė vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsų daugumos, per ketvirtą balsavimą Pirmininkas renkamas paprasta balsų dauguma. Pirmininkas renkamas dvejiems su puse metų, t. y. pusei Parlamento kadencijos, kuri gali būti tęsiama.

Maltos politikė Roberta Metsola yra dabartinė Europos Parlamento pirmininkė, išrinkta 2022 m. sausio mėn.

Europos Parlamento rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Europos Parlamento rinkimai.

Pirmieji Europos Parlamento rinkimai surengti 1979 m. Iki tol europarlamentarai buvo deleguojami iš valstybių parlamentų narių.

Nėra vienalytės Europos Parlamento rinkimų sistemos – šios sistemos ES šalyse gali skirtis, tačiau jos turi atitikti 3 reikalavimus:

Europos Parlamento narių mandatų skaičius nuo kiekvienos šalies nustatomas pagal valstybių gyventojų skaičių, laikantis degresinės proporcijos principo: mažose šalyse renkama daugiau europarlamentarų negu priklausytų proporcingai pagal jų gyventojų skaičių. Tikslus kiekvienoje šalyje renkamų europarlamentarų skaičius vienbalsiai nustatomas ES Tarybos. Pavyzdžiui, Lietuvą nuo 2014 m. atstovauja 11 parlamentarų.

Lietuvos atstovai Europos Parlamente[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po paskutinių 2019 m. vykusių rinkimų, Lietuvą Europos Parlamente atstovauja:

  1. Petras Auštrevičius (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)
  2. Vilija Blinkevičiūtė (Lietuvos socialdemokratų partija)
  3. Stasys Jakeliūnas (nepriklausomas)
  4. Rasa Juknevičienė (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
  5. Andrius Kubilius (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
  6. Aušra Maldeikienė (nepriklausoma)
  7. Liudas Mažylis (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
  8. Juozas Olekas (Lietuvos socialdemokratų partija)
  9. Bronis Ropė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)
  10. Valdemar Tomaševski (Lietuvos lenkų rinkimų akcija)
  11. Viktor Uspaskich (Darbo partija)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Europos Parlamentas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-10-06.
  2. Roy, J., & Kanner, A. (2006). Historical Dictionary of the European Union. Scarecrow Press, p. 88
  3. „Results of the 2014 European elections“. European Parliament. Suarchyvuotas originalas 3 February 2021. Nuoroda tikrinta 7 August 2014.
  4. „Voting age for European elections | Think Tank | European Parliament“. www.europarl.europa.eu (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-06-09.
  5. 5,0 5,1 „Parliament's powers and procedures“. European Parliament. Nuoroda tikrinta 12 June 2007.
  6. Williams, Matt (24 birželio 2008). „Pöttering defends parliament's role at EU summits“. The Parliament Magazine. Suarchyvuotas originalas 24 gegužės 2011. Nuoroda tikrinta 25 birželio 2008.
  7. „Parliament's Protocol Service“. European Parliament. 28 July 2006. Nuoroda tikrinta 28 October 2007.
  8. Article 28 of the Treaty on European Union
  9. „European Parliament“. Europa. 19 April 2010. Nuoroda tikrinta 2012-12-08.
  10. „Consolidated versions of the treaty on European Union and of the treaty establishing the European Community“ (PDF). Eur-lex. Suarchyvuotas originalas (PDF) 1 December 2007. Nuoroda tikrinta 12 June 2007.
  11. „The political groups“. The political groups.
  12. „MEPs by Member State and political group“. www.europarl.europa.eu (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-01-19.
  13. „EPP loves Weber but some party members doubt he is ‘the one’“. POLITICO. 12 June 2019.
  14. Baume, Maïa de La (18 June 2019). „Socialists choose Spain’s Iratxe García as group leader“. POLITICO.
  15. „EU Parliament: Liberal ALDE group rebrands as 'Renew Europe'“. euronews. 12 June 2019.
  16. „Who we are“. Suarchyvuotas originalas 2020-12-29. Nuoroda tikrinta 2023-10-06.
  17. „Group structure: Presidency“. Renew Europe (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-01-19.
  18. in the European Parliament, Greens-EFA group (2022-10-12). „Terry Reintke takes the reins as Greens/EFA president“.
  19. Rankin, Jennifer (13 June 2019). „MEPs create biggest far-right group in European parliament“ – via www.theguardian.com.
  20. https://www.euronews.com/2019/06/13/marine-le-pen-to-unveil-new-far-right-alliance-in-european-parliament