Naudotojo aptarimas:Ed1974LT

Page contents not supported in other languages.
Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Naudotojo puslapis[redaguoti vikitekstą]

Sveiki. Naudotojo puslapis jau egzistuoja jam priklausančioje vardų srityje – Naudotojas:Ed1974LT. --Homo (aptarimas) 14:48, 23 lapkričio 2012 (EET)[atsakyti]

Ačiū. --Ed1974LT (aptarimas) 23:15, 23 lapkričio 2012 (EET)[atsakyti]

Sveiki,

Buvote parašęs man į aptarimų archyvą, o ne patį aptarimų puslapį, todėl žinutę teko perkelti į Naudotojo aptarimas:Homo, čia rasite ir atsakymą. Jei dar yra kokių neaiškumų – klauskite. --Homo (aptarimas) 12:13, 24 sausio 2013 (EET)[atsakyti]

Ačiū už atsakymą! --Ed1974LT (aptarimas) 19:13, 7 vasario 2013 (EET)[atsakyti]

Sveiki,

Mano aptarimų puslapyje to paties paklausėte du kartus (matyt, daug aptarimų prisikaupę ir dėl to nepastebėjote). Atsakymą rasite pačioje puslapio apačioje ([1]). --Homo (aptarimas) 18:27, 2 spalio 2014 (EEST)[atsakyti]

Balsavime dėl nuotraukų reiktų duoti visus (5, 4, 3, 2, 1) balus, nes tradiciškai renkamos 3 geriausios nuotraukos. Kiekvienas balas gali būti lemtingas. Felicilijonas (aptarimas) 00:38, 21 sausio 2015 (EET)[atsakyti]

Lietuvių kalba[redaguoti vikitekstą]

Sveiki!

Aš galvoju, kad Jums tai gali būti įdomu:) --पाणिनि (aptarimas) 16:08, 14 spalio 2015 (EEST)[atsakyti]

Sveiki. Neįmanoma nepastebėti jūsų puikių straipsnių apie kalbas. Pats taip pat labai mėgstų kalbotyrą, bet nesugebu rašyti tokių gerų straipsnių apie kalbas. Norėjau paprašyti jūsų pagalbos tobulinant straipsnį apie vokiečių kalbą. Gal rastumetė laiko kada praplėsti skyrių apie gramatiką ir t.t. Dėkui iš anksto.--Petriukas (aptarimas) 15:00, 18 liepos 2016 (EEST)[atsakyti]

Straipsnius kuriu lėtai, galėčiau nebent iš angliškos, rusiškos ir truputį iš vokiškos Vikipedijos šį tą panaudoti, nes vokiškai jau seniai nebešneku, šią kalbą esu labai primiršęs. Sunku sudaryti į vertingų ar pavyzdinių kategoriją galintį pretenduoti straipsnį, kai jis kuriamas keliese, bet ateityje prie šio str. prisėsiu.--Ed1974LT (aptarimas) 19:26, 18 liepos 2016 (EEST)[atsakyti]
Na aš šiuo metu nebeplėtojų straipsnio, dėl to ir kreipiuosi į jus dėl patobulinimo.--Petriukas (aptarimas) 23:11, 18 liepos 2016 (EEST)[atsakyti]
Petriukas, maždaug po savaitės imsiuosi--Ed1974LT (aptarimas) 20:27, 19 liepos 2016 (EEST)[atsakyti]
Dėkui labai.--Petriukas (aptarimas) 10:21, 20 liepos 2016 (EEST)[atsakyti]
Sveiki, savo juodraštyje greitai baigsiu tvarkyti fonetikos skirsnį. Žvilgterėkite, dar reikės parašyti apie dvibalsisius ir baigti versti lentelę. Kaip darysime su jūsų bendrosiomis pastabomis apie gramatiką? Kai išversiu apie daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį ir t. t., esamas pastabas bus sudėtinga įkomponuoti į verstinį tekstą. Beje, būtina "standartinė" arba "standartinė-bendrinė" visoje Vikipedijoje keisti tik "bendrinė" ≈ kiti terminai yra arba nereikalingi vertiniai, arba hibridai.--Ed1974LT (aptarimas) 17:27, 2 rugpjūčio 2016 (EEST)[atsakyti]
Apie vokiečių kalbą baigiau, gal turėsite ką pasiūlyti, kad str. pagerintume.--Ed1974LT (aptarimas) 10:58, 13 rugpjūčio 2016 (EEST)[atsakyti]
Sveiki. Visų pirma didelis dėkui už pagalbą. Šiuo metu esu labai užsiėmęs profesiniais reikalais. Žinoma yra dar ne viena sritis, kurią būtų galima praplėsti. Ypač kalbos istoriją ir ko niekur neradau tai "vokiečių kalba Lietuvoje". Tai mane labai domintu, bet nerandu jokios informacijos internete. Kai bus daugiau laiko, labai norėčiau pratesti šį projektą. Dar kartą dėkui. --Petriukas (aptarimas) 15:44, 14 rugpjūčio 2016 (EEST)[atsakyti]
Nėra už ką, šis straipsnis dabar beveik bendras darbas. Vokiečių kalbos istoriją galima aprašyti dviem pagrindiniais atžvilgiais: a) vokiečių aukštaičių kalbos istorija, b} šios kalbos norminimas. Apie Lietuvos vok. k. maža ką tegalima pasakyti:LDK ir LT Respublikoje po 1918 m. valstybiniu, aukštuomenės, plačiosios visuomenės lygmenimis didelio vaidmens ji nevaidino, išskyrus Klaipėdos krašto vokiečių bendruomenę ir protestantų bažnyčias kitur (pvz., Biržų krašte). LDK laikais vok. k. būtų galima paminėti kaip susirašinėjimų su abiem ordinais ir Vokietijos etninėmis žemėmis kalbą, taip pat aprašyti Livonijos metraščių svarbą fiksuojant LDK istoriją. Dar galima paminėti, kad tarpukario LT vokiečiai sudarė, rodos, apie 10 proc. LT gyventojų, tad čia buvo vokiškų mokyklų. Tarpukariu ši kalba turėjo stiprias pozicijas kaip užsienio k. Germanizmų bendrinėje lietuvių kalboje nedaug (apie 0,5 proc.), o didesnė įtaka jaučiama žemaičių tarmėje, pvz., jos sintaksėje (kitoks kai kurių prielinksnių valdymas).--Ed1974LT (aptarimas) 08:21, 15 rugpjūčio 2016 (EEST)[atsakyti]
Gal turite kokių šaltinių? Aš kaip ne Lietuvoje gyvenantis, labai ribotą priėjimą turiu :) --Petriukas (aptarimas) 21:39, 17 rugpjūčio 2016 (EEST)[atsakyti]
Visa tai bendrosios žinios, sunku pasakyti kur reikėtų šių faktų ieškoti. Jei rasiu - papildysiu.--Ed1974LT (aptarimas) 12:08, 19 rugpjūčio 2016 (EEST)[atsakyti]

Dar kartą paprašysiu Vikipedija:Kandidatai_į_vertingų_straipsnių_kategoriją puslapyje pasisakyti į temą, t.y. dėl straipsnio tinkamumo į šią kategoriją, o ne dėl tendencijų lietuvių kalbos žodžių daryboje. Dėl konkretaus pavadinimo tikslumo galite pasisakyti konkretaus straipsnio aptarime.--Dirgela (aptarimas) 09:40, 20 rugpjūčio 2016 (EEST)[atsakyti]

Gal galėtumėte patikrinti, ar straipsnį Baltų prokalbė tapti pavyzdiniu pasiūliau tinkamai? Būčiau jums dėkingas.
Gaila, kad visą pastarąją savaitę buvau likęs be kompiuterio (sugedo) ir negalėjau imtis keitimų jūsų pasiūlytame balsavimui str. "Vokiečių kalba". Kai tik galėdamas prisėsiu ir atsižvelgdamas į kritines pastabas mėginsiu jį dar taisyti.--Ed1974LT (aptarimas)

Greetings Mr Ed1974LT,

Nice to meet you.


May I ask, how would you translate this into Lithuanian:


"Lithuanian latin to cyrillic transliterator"


(The "transliterator" refers to an online transliteration tool). --DaveZ123 (aptarimas) 10:12, 17 spalio 2016 (EEST)[atsakyti]

Hi, DaveZ123. "Lietuvių lotyniškos abėcėlės transliteratorius (or: keitiklis) į kirilicą." Something like that.--Ed1974LT (aptarimas) 10:36, 17 spalio 2016 (EEST)[atsakyti]
Thankyou very much Mr. Ed1974LT for your lovely Lithuanian translation help!
I am really Grateful.
May you be blessed!
Just to let you know, the tool can be found here. Any thoughts/feedback? (ie. its accuracy) --DaveZ123 (aptarimas) 11:13, 17 spalio 2016 (EEST)[atsakyti]
Always welcome :) What is purpose of this tool? We, Lithuanians, don't use Cyrillic for our writing needs.--Ed1974LT (aptarimas) 11:49, 17 spalio 2016 (EEST)[atsakyti]
The online tool can now work properly again (a few minutes ago, the link was broken for some reason).
In answer to your quesiton, the purpose of the tool is to help people pronounce Lithuanian text phonetically. This is because when the Lithuanian latin letters are pronounced differently when compared to other languages that use the latin alphabet. Eg. In English, the letter "j" is pronounced as "ʤ" whereas in Lithuanian it is equivalent to the English letter "y".
Of course, I am not a Russophile nor am I suggesting that the Lithuanians adopt cyrillic. It is just that Cyrillic is a phonetic writing system so when a language is written in cyrillic, you can pick up the pronounciation rules a lot quicker (in my opinion anyway).
Besides, I know that most Lithuanians are pro-EU, pro-German, pro-American, pro-latin christianity and therefore using the latin alphabet makes perfect sense. --DaveZ123 (aptarimas) 13:28, 17 spalio 2016 (EEST)[atsakyti]
Hmm... In fact, we never used another alphabet, the latin only. Well, I checked the tool. Letter i is a soft mark before a, o, u, so žmonių 'of the people' must be written like жмоньў or жмоню (not жмониў).--Ed1974LT (aptarimas) 15:00, 17 spalio 2016 (EEST)[atsakyti]
But in the word "žmonių", the letter before "i" is actually "n", so I do not understand why a soft mark would apply in that instance?
(Thanks for the feedback though, let me know if you find more examples so I can have them corrected) --DaveZ123 (aptarimas) 15:08, 17 spalio 2016 (EEST)[atsakyti]
i + ą = ьӑ, я (long vowel /a:/); i + a = ьa, я; i + o (kelio /kʲelʲo:/) = ё (long vowel /o:/); i+ u = ьу, ю; i+ ų = ьў, ю (long vowel /u:/); i + ū (ačiū) = ьў, ю (long vowel /u:/)--Ed1974LT (aptarimas) 15:24, 17 spalio 2016 (EEST)[atsakyti]
Suteikta Атликта. The only minor change is that "iū" = "ьӯ" because I believe that "ių" and "iū" are not identical in pronounciation. "ia, iu, io" would still remain as "я, ю, ё" whereas "ią, ių" now becomes "ьӑ, ьў".
I am guessing that the letter "ǫ" is not used in Lithuanian? Otherwise I would create the rule that "iǫ" = "ьǒ" . --DaveZ123 (аптаримас) 04:20, 18 спалё 2016 (ЕЕСТ)
"ių" amd "iū" are identical in pronounciation. "io" is long vowel. Everything else is OK. By the way, it might be better "transliteratorius į" change to "vertimas į". You' re right, we dont't have letter "ǫ".--Ed1974LT (aptarimas) 04:37, 18 spalio 2016 (EEST)[atsakyti]
Why the affricate dž ("žodžių") is transliterated like "џ" instead of "dж"? --Ed1974LT (aptarimas) 04:43, 18 spalio 2016 (EEST)[atsakyti]
"j", "J" can be transliterated in "й" (koja = койа, Jūra = Йӯра).--Ed1974LT (aptarimas) 05:06, 18 spalio 2016 (EEST)[atsakyti]
The "dž" was transliterated to "џ" instead of "dж" because it was based on this Lithuanian cyrillic table. Of course, this current tool does not need to be fully based on that table because the inventor (Noah Shamley) is probably not a native Lithuanian. I think "Shamley" is an American surname.
If you prefer "dž" = "дж", I can have it changed. (I will also change the "j" to "й" soon). --DaveZ123 (aptarimas) 05:25, 18 spalio 2016 (EEST)[atsakyti]
Suteikta Атликта. The "iū" now = "ьў" (but wouldn't this make it difficult to have it converted back to the Latin orthography? because people would need to 'guess' whether it was originally referring to "ių" or "iū").
"dž" now = "дж"; "j" now = "й". --DaveZ123 (аптаримас) 05:42, 18 спалё 2016 (ЕЕСТ)
I don't know, because ū=ų, į=y in pronunciation--Ed1974LT (aptarimas) 05:53, 18 spalio 2016 (EEST)[atsakyti]

Maž kada progai pasitaikius ir Indoeuropiečių prokalbė straipsnį papildytumėt? Pokornio žodynu naudojuos dažnai, bet gramatiniai dalykai man pernelyg kietas riešutas, kad galėčiau ženkliau papildyti... Hugo.arg (aptarimas) 14:05, 23 sausio 2017 (EET)[atsakyti]

Esu numatęs tai padaryti, tik bėda ta, kad reikėtų savarankiškai straipsnį sukomplektuoti, mat ang. arba ru. straipsniai nekoncentruoti, išskaidyti į postraipsnius. Šiuo metu užsiėmęs versti kitą straipnsnį. Beje, norėčiau iš rusų kalbos išversti str. apie baltų-slavų kalbinę vienovę, bet kažin ar tuomet pavyktų išlaikyti jūsų jau įkeltą medžiagą - jos nebeįkomponuočiau...--Ed1974LT (aptarimas) 14:18, 23 sausio 2017 (EET)[atsakyti]

Tai galit keisti, aš ten tik visiškai paviršutiniškai buvau sudėjęs. Tiek, kad ten ru.wiki "pripilstyta" visokios kritikos, kuri tokio lygio, jog įrodytų, kad ir ide. prokalbės nebuvo. :) Hugo.arg (aptarimas) 18:31, 23 sausio 2017 (EET)[atsakyti]

Na, ten kritika vadinami kontraargumentai, dėl bendros baltų-slavų prokalbės egzistavimo pateikiami argumentai ir "už", ir "prieš" , ide. buvimas nesvarstomas.--Ed1974LT (aptarimas) 18:35, 23 sausio 2017 (EET)[atsakyti]

Svetimvardis[redaguoti vikitekstą]

Įdomiai lietuvinate Titas-Reinas Vytso, be -as, gal originale kirčiuojama galūnė? -ii- ne vienodo ilgio? LVKK4.10. --Vilensija (aptarimas) 00:18, 20 vasario 2017 (EET)[atsakyti]

Kaip ir visose Baltijos finų (ir beveik visose Uralo) kalbose , estų kalboje visada kirčiuojamas pirmasis skiemuo. Taip pat ir latvinama (latvių galūnių ir latvinimo sistema ta pati, išskyrus mot, pav.): Vītso, ne *Vīts = liet *Vytsas. Dvigubos raidės est., suom. kalbose žymi balsių ilgumą. O vardai adaptuojami nepaisant kirčiavimo - pridedamos galūnės. Jei estai taria Tytas vietoj Titas, tai čia jau formų įvairavimas ir namanau, kad jį reik atspindėti.--Ed1974LT (aptarimas) 00:37, 20 vasario 2017 (EET)[atsakyti]
Citata: „Konferencijos pabaigoje Tartu universiteto profesorius Titas Reinas Vytso supažindins su mokslinių raštų rinkiniu „Lyvių kalbos tyrimai“ (Studies of livonian), sudarytu įvairių šalių mokslininkų. Beveik trijų šimtų puslapių raštų rinkinys apima penkiolikos autorių lyvių ir lyvių kalbos tyrimus ir yra turtingiausias prieinamas leidinys anglų kalba.” (žr.)--Ed1974LT (aptarimas) 01:09, 20 vasario 2017 (EET)[atsakyti]

Pakėlėte nuotaiką su tokiu šaltiniu... Ten, beje, minimas Prinčas, ko gero Janis Princis. Jei Jums neįdomus VLKK šaltinis (pagal jį išeitų, kad turėtų būti Vytsas, o ne Vytso, tai dikusiją baigiu.--Vilensija (aptarimas) 01:36, 20 vasario 2017 (EET)[atsakyti]

Nekonstruktyvu, bet ir man „malonu“, kad jums mano lietuvinimas „įdomus“, citatos – „kelia nuotaiką“, o mano „domėjimasis“ VLLK (kuriuo iš punktų?) – ultimatyvi sąlyga. Būtų „maloniau“, „įdomiau“, labiau „keltų nuotaiką“ kalbėti apie reikalo esmę :)--Ed1974LT (aptarimas) 01:50, 20 vasario 2017 (EET)[atsakyti]
(Pagal šį punktą, galūnės -as reikėtų: 4.10. Nekirčiuota galūnė -o verčiama lietuviška galūne -as: Brunas (Bruno), Milanas (Milano), Turinas (Turino), išskyrus kai kuriuos slaviškus vardus, pvz.: Moniuška (Moniuszko), Mateika (Matejko).)--Ed1974LT (aptarimas) 02:23, 20 vasario 2017 (EET)[atsakyti]

Augmentatyvas[redaguoti vikitekstą]

Sveiki. Klausiu Jūsų kaip nusimanančio kalbotyroje: neseniai sužinojau, jog be deminutyvo kalbose būna ir augmentatyvas. Nicola Grandi užsimena, jog lietuvių kalba irgi turi augmentatyvus,[2][3] tačiau nenurodo darybos/pavyzdžių. Pagal analogiją su latvių kalba[4] peršasi nuomonė, jog lietuvių kalboje augmentatyvas konstruojamas naudojant -yn- priesagą, tačiau nerandu tai grindžiančių šaltinių. Gal Jums teko kur nors matyti tai aprašyta išreikštai? Powermelon (aptarimas) 11:22, 6 balandžio 2017 (EEST)[atsakyti]

Tai tikrai nėra mano tema, tačiau pagal šį bazinį apibrėžimą būtų galima rasti daug medžiagos. Pati priesaga -yn žymi būdvardiškų žodžių ypatybės intensyvėjimą (mažyn, aukštyn, didyn, tolyn), kryptį ir paprastai vartojama su slinkties veiksmažodžiais, taigi jinai artima iliatyvo reikšmei: eina garsyn - eina į garsumą (garsėja),slenka aukštyn - slenka į aukštį ir t.t. Išsamiau galėčiau ką nors pasakyti tik įsigilinęs į temą.--Ed1974LT (aptarimas) 11:46, 6 balandžio 2017 (EEST)[atsakyti]
P.S. Jeigu jūs iš angliško teksto vedate paralelę tarp latv. -iņš (vyr. g.), -iņa (mot.g.) ir liet -yn – darote klaidą. Šios latvių priesagos yra mažybinės, jos atitinka lietuvių -inis, -inė (medinis) arba deminutyvinę reikšmę praradusiąsias žodžiuose merg-ina (plg. merga), vaik-inas (vaikas), mot-ina (močia)[1] – dėl šito esu absoliučiai tikras. Čia išvis nesvarbu priesagų formos panašumai, svarbu tik reikšmė: didinamoji ir/arba mažinamoji.--Ed1974LT (aptarimas) 12:12, 6 balandžio 2017 (EEST)[atsakyti]
Na, yra brolynas, dėdynas, dievynas, katynas ir pnš., bet, regis, ten kaip tik deminutyvai. Gal -ynas vietos prasme (ąžuolynas, avietynas, ežerynas...) suvokiama kaip gausinimas (augmentacija), nes kaip ir nurodomas būrys, gausa daiktų? Hugo.arg (aptarimas) 12:51, 6 balandžio 2017 (EEST)[atsakyti]
Hugo.arg., grįžkit į didkusijų, bo nieks be manįs čia nebešnek :)--Ed1974LT (aptarimas) 17:31, 6 balandžio 2017 (EEST)[atsakyti]
Priesagą -yn- įmačiau lietuviškuose žodžių eglājs (eglynas?), krūmaine (krūmynas?), smiltaine (smėlynas?) atitikmenyse,[5] nes, mano nuomone, juose -yn- ir naudojama gausinimui. O lietuviuzodynas.lt, mano nuomone, painioja augmentatyvą su deminutyvu. Aišku, aš labai menkai nusimanau šioje srityje. Powermelon (aptarimas) 12:54, 6 balandžio 2017 (EEST)[atsakyti]
Įvyko redagavimo konfliktas. Dingo geras gabalas mano teksto.

Šie pavyzdžiai su -yn- nėra augmentatyvai - tai kolektyvai (kuopiniai, visumos daiktavardžiai)

  1. Augmentyvas - sudarytas mažybine/didybine priesaga (вкусный - вкуснище; skanus - skanumėlis)
  2. Liet. tarmėse iš tiesų yra priesagų -ynas, -inas, -inis (daiktavardžiams). Atmetus kuopinę reikšmę, galėsiu juos suminėt (trys grupės, trijų variantų priesagos).--Ed1974LT (aptarimas) 13:46, 6 balandžio 2017 (EEST)[atsakyti]

Aš taip pat apie augmentatyvą mažai nusimanau, tačiau yra daug priesagų rūšių be didumo/ mažumo reikšmių: visuomenė, baltuma, kalnynas, žieminis, vasarojus, degėsis, baigmuo, bobšė, kelmynas, darymas, giluminis, ražiena, rūgštynė, puošmena, baisūnas, šokdynė, baidyklė, galąstuvas, artojas, kirtiklis ir kt. O čia apsiribojama būtent šiomdviem reikšmėm.

  1. -ynas: a) pietų aukš. mažybinė reikšmė: bernýnas 'bernelis', kelmýnas 'kelmelis', motýna 'motinėlė'; b) rytų aukšt. niekinamoji reikšmė: bernýnas 'ištįsęs niekam tikęs bernas', arklýnas 'prastas arklys', balýna 'didelė prasta bala'; C) vakarų LT mažybinė reikšmė: vaikỹnas 'labai mažas vaikas', langỹnas 'labai mažas langas', žąsỹnas 'labai maža žąsis'.
  2. -inas: Vakarų ir Maž. LT arklìnas 'paaugęs arklys' žąsìnas ' jau apsiplunksnavusi, nedidelė žąsis', mergina 'stipri, dar netekėjusi mergaitė'.
  3. -inis: reti, labiau vakarų ir Maž. Lt lazdinė 'lazdelė', karvinė 'karvutė', vaikinis 'vaikinas', bóbinė 'bobšė'.

Su latvių -iņš, -iņa visiškai sutampa 3 grupė. (Mano nurodytoje knygoje 105-107 p.). Formalios, gramatizuotos didumo priesagos - tinkančioms visiems žodžiams - lietuvių k. nėra. Vargu ar kuopinė reikšmė yra augmentatyvas: plg. ru. сосна (sosna) 'pušis' - соснища (sosnišča) 'didelė pušis' - сосняк (sosniak) 'pušynas' (-išč- visada tiks didinimui). Didumas, išskirtinumas reiškiami įžymiu (kalnų kalnas, dainų daina, knygų knyga, juodų juodžiausias, gražių gražiausias) arba deminutyvo augmentatyvinė reikšmė išryškėja tik kontekste (oho, knygelė, - pusę stalo užima). Kartais tam tinka reduplikacija (pičpilnis, vičvienas, gargaras, niekniekis), dėmuo did(žia)- (didvyris, didmiestis, didžuvė, didžiaragis, didžiagalvis). - --Ed1974LT (aptarimas) 14:12, 6 balandžio 2017 (EEST)[atsakyti]

Powermelon, paskaičiau keletą mokslinių straipsnių apie liet. augmentatyvą. Pvz.:

4. Daiktavardžio deminutyvinis vedinys yra augmentatyvas, tat yra juo pabrėžiamas pavadinamojo objekto didumas, intensyvumas, pavyzdžiui:

Nieko sau namelis- tikras dvaras! (šnek); Na ir orelis, - pila kaip iš kibiro (šnek); Na ir balselis, - atrodo, kad ausų būgneliai sprogs (šnek).[6]--Ed1974LT (aptarimas) 17:03, 6 balandžio 2017 (EEST)[atsakyti]

Tai nelabai ką beturiu pridėti, tik tiek, kad Aleksandras Girdenis apie žemaičių priesagą -al-(is) panašiai pasisakęs: § 33. Minėtinos kai kurios savaip vartojamos ir mėgstamos priesagos -alis, -ė (tai ne mažybinė priesaga, o reiškia daikto ar asmens tam tikrą didinimą, stiprinimą, pvz.: kalnalis „gerokas kalnas“, krūmalis „krūmas“, miškalis „miškas“, trobalė „troba“, Butkalė „Butkutė“, Jocalė „Jucytė“);[2] Hugo.arg (aptarimas) 17:50, 6 balandžio 2017 (EEST)[atsakyti]
Dėl tokios vartosenos nieko negaliu pasakyti, tik kad ši priesaga laikoma kuršiška ir atitinka aukštaičių -el (kiek tekę skaityti). --Ed1974LT (aptarimas) 18:05, 6 balandžio 2017 (EEST)[atsakyti]
Ačiū už labai įdomų aptarimą. Įdomu, kad lietuvių kalboje deminutyvai ir augmentatyvai yra labai panašūs (Daiktavardžio deminutyvinis vedinys yra augmentatyvas), tikriausiai vien dėl to apie juos iki šiol neteko girdėti. Suprantu klydęs dėl -yn- interpretacijos. Radęs laiko pamėginsiu suvesti Ed1974LT pateiktą informaciją į atskirą straipsnį. Powermelon (aptarimas) 08:22, 10 balandžio 2017 (EEST)[atsakyti]
Nėra už ką. Latvių kalboje taip pat nėra atskiros didumą žyminčios priesagos (rusų k. tam turima -išč-), augmentatyvi deminutyvo reikšmė išaiškėja tik iš konteksto. Kuopinė reikšmė nesietina su augmentatyvu (jei į vieną krūvą sudėsime daug žirnių ar medžių - žirnynas, eglynas - dėl to žirniai ir medžiai nepasidarys dideli).--Ed1974LT (aptarimas) 11:50, 10 balandžio 2017 (EEST)[atsakyti]

Pietų baltai[redaguoti vikitekstą]

Sveiki. Vienas en.wiki naudotojas mane įtraukė pokalbin (tiesa, ne wiki erdvėje, o asmeniškai) apie galimą dakų-trakų ir baltų giminystę. En.wiki pastraipą apie šį galimą ryšį trina kaip nereikšmingą teoriją. Dar žr. [7]. Gal sudomins? Gal rastumėt kokių šaltinių, pastabų šiuo klausimu? Kiek suprantu, nė vienas iš lietuvių kalbininkų nedrįso skelbti tiesioginės baltų-dakų giminystės - tėra Basanavičiaus bei Statkutės istoriosofiniai svarstymai. Hugo.arg (aptarimas) 12:01, 21 gegužės 2017 (EEST)[atsakyti]

Iš tiesų dakus-trakus(-ilyrus) laikyti baltais būtų, švelniai tariant, labai keista. Lingvistiškai pagrįstesnė prielaida šių kalbų palikuonėmis laikyti albanų ir armėnų kalbas, ir tokia hipotezė gana tvirtai įėjusi į ligvistinę apyvartą. Geriausiu atveju prieinama prie nuomonės, kad seniausiais laikai būta kontaktų tarp baltų(-slavų) ir trakų(-dakų-ilyrų), tačiau niekada trakų-dakų-ilyrų kalbos nelaikomos baltų kalbų dalimi. Galėčiau nurodyti šaltinius, tačiau mano anglų kalba per prasta, kad galėčiau dalyvaučiau šiose diskusijose.--Ed1974LT (aptarimas) 11:15, 22 gegužės 2017 (EEST)[atsakyti]

Tai aš apie tai irgi esu nesyk skaitęs, tačiau tokia klasifikacija, vienok, visai nedera su žymiuoju Duridanovo sąrašu (žr. dakų kalba, trakų kalba), kuris, nors nėra neginčytinas, bet laikomas gana autoritetingu šaltiniu. O jame iškyla panašumai būtent su baltų, o ne armėnų, albanų kalbomis (apie ilyrų irgi veik nieko nežinoma). Kaip hipotezė būtų visai įtikinama, kad dakai-trakai atsiskyrė nuo baltų po to, kai atsiskyrė baltai-slavai. Turint mintį spėjamą baltų-slavų erdvę nuo Vyslos iki Okos (kai kas siūlo net iki Uralo), pietinė riba Balkanuose irgi nebūtų netikėtumas. "Kontaktais" bendrybes vadinti galima tada, kai skolinamasi žodžius daiktams, bet ne gamtiniam žodynui (aišku, pasitaiko ir tokių skolinių, plg. prūdas, ravas, bet jie sudaro neženklią dalį, ypač vietovardžiuose). Hugo.arg (aptarimas) 14:39, 22 gegužės 2017 (EEST)[atsakyti]

Šių kalbų leksika paliudyta šykščiai; kalbant apie fleksiją (kone pagrindinį artumo kriterijų), cituojant P. U. Dinni, „sutapimų, <...> suprantama, irgi yra nedaug ir jie abejotini, be to, visada apima ir slavų kalbas. Minima yra vns. įnag. galūnė su -m (plg. cum Valeriis Decibalm.. et Mamutzim), kurią identifikavo Poghircas (1970), ir Pissani (1981) pastangos įžvelgti trakų-baltų elementą liet. vns. kilm. galūnėje -o, sl. -a, trakų -a, vestoje iš *-ā, kuri savo ruožtu buvo suvokta kaip *-o(sy)o- kontrakcijos išdava. Kiti atitikmenys susiję su albanų kalba <...>.” Tad nėra mokslinio pagrindo teigti trakų didesnį artumą su baltais negu su slavais. Leksikos sąrašai - itin spekuliatyvus reikalas. Ne ką trumpesnį sąrašą galima sudaryti tarp baltų ir indoiranėnų. Tačiau dėl to indoiranėnai nėra „pietrytiniai baltai”. Beje, „kontaktais”, kalbant apie kalbų giminingumą, vadinami ne skoliniai (tai ir yra „skoliniai”), o kalbinė sąveika, kalbų raidai duodanti panašumų. Į pačią trakų kaip „pietų baltų” sąvoką moksliniu atžvilgiu būtų galima žiūrėti nebent kaip į anekdotą. --Ed1974LT (aptarimas) 15:08, 22 gegužės 2017 (EEST)[atsakyti]
Gal verta atkreipti dėmesį į etnonimą Getae (Tyragetae, Thyssagetae, Massagetae), prūsų :"duonos" pavadinimą (geits м. "хлеб", вин. geitan, geitin,) ir slavų 'žito' (Макса Фасмера - жито жи́то "хлеб, особенно рожь", житме́нь "ячмень", диал., жи́тный, прилаг., жи́тница, укр. жи́то "рожь", блр. жы́то, ст.-слав. жита γεννήματα (Остром.), болг. жи́то "хлеб, зерно", сербохорв. жи̏то, словен. žítо - то же, чеш. žíto, слвц. žito, польск. żуtо, в.-луж. žito, н.-луж. žуtо)? Tai būtų raktas į žemdirbystės technologijų perėmimą gal Panonijoje? III ar II tūkst.m. pr.Kr.

Contribution[redaguoti vikitekstą]

Hello Ed1974LT, can you, please, contribute to create Lithuanian version of this page https://en.wikipedia.org/wiki/Elguja_Khintibidze . Best regards, --SunnyMagnus (aptarimas) 02:00, 21 birželio 2018 (EEST)[atsakyti]

Sveiki, ar "reformacija" nėra paprastai rašoma iš didžiosios raidės, taip kaip Renesansas ir kai kurių kitų epochų pavadinimai?--Dirgela (aptarimas) 17:11, 9 kovo 2019 (EET)[atsakyti]

Rašyba abejopa [8]. --Ed1974LT (aptarimas) 18:42, 9 kovo 2019 (EET)[atsakyti]

Latvių kalba[redaguoti vikitekstą]

O lietuvių kalba bus išverstas ar nėra pavyzdinio str. rusų kalba? Yra.--Vaidila (aptarimas) 15:15, 9 balandžio 2019 (EEST)[atsakyti]

Yra, labai geras, galvoju ir jį kada išversti.--Ed1974LT (aptarimas) 17:08, 9 balandžio 2019 (EEST)[atsakyti]
@Vaidila, pavyzdinis straipsnis Lietuvių kalba jau išverstas, už jį galima balsuoti.--Ed1974LT (aptarimas) 20:24, 30 gegužės 2019 (EEST)[atsakyti]
Truputį buvau atitrūkęs nuo viki, bet širdingai dėkoju!--Vaidila (aptarimas) 13:50, 17 birželio 2019 (EEST)[atsakyti]

Can you help?[redaguoti vikitekstą]

Ar galite čia padėti? Many thanks! -- Igor2500 (aptarimas) 18:59, 2 birželio 2019 (EEST)[atsakyti]

Ar galiu paprašyti jūsų susigrąžinti ir ištaisyti šį straipsnį? -- Igor2500 (aptarimas) 17:32, 4 birželio 2019 (EEST)[atsakyti]

It's not my competence.--Ed1974LT (aptarimas) 21:39, 4 birželio 2019 (EEST)[atsakyti]

Community Insights Survey[redaguoti vikitekstą]

RMaung (WMF) 17:48, 6 rugsėjo 2019 (EEST)[atsakyti]

Reminder: Community Insights Survey[redaguoti vikitekstą]

RMaung (WMF) 18:14, 20 rugsėjo 2019 (EEST)[atsakyti]

Reminder: Community Insights Survey[redaguoti vikitekstą]

RMaung (WMF) 22:52, 3 spalio 2019 (EEST)[atsakyti]

Vepsų kalba[redaguoti vikitekstą]

Tikrai puikus straipsnis, manau vienas geriausių Vikipedijoje! --Dirgela (aptarimas) 18:05, 28 lapkričio 2019 (EET)[atsakyti]

Ačiū :) --Ed1974LT (aptarimas) 18:25, 28 lapkričio 2019 (EET)[atsakyti]

Sveiki, kviečiu išreikšti savo nuomonę šiame balsavime. --SQORP (aptarimas) 20:09, 5 gruodžio 2019 (EET)[atsakyti]

Kodėl straipsnį krievingai pakeitėte į krieviniai? Lietuvoje šis terminas po kol kas nėra nusistovėjęs, tad Žeimelio konferencijos metu 2019 m. Lietuvoje nuspręsta laikytis vokiško termino - kaip ir daugelio Kuršo pavadinimų atveju: Bauskė - ne Bauska, Mintauja senuose tekstuose, bet ne Jelgava ir t.t.-- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo Sovijus76 (aptarimasindėlis) 15:40, 8 vasario 2020‎

@Sovijus76: argumentus, kodėl "krievingai" keičiau į "krieviniai", išdėsčiau straipsnio aptarime. Tokią adaptavimo formą (latv. -iņš = liet. -inis, vadinasi, dgs. latv. -iņi = liet. -iniai) nutarimu (4.4) yra nustačiusi VLKK, žr. [9]. VLKK nutarimai Vikipedijoje yra privalomi.--Ed1974LT (aptarimas) 08:58, 9 vasario 2020 (EET)[atsakyti]
@Ed1974LT: tai čia žiūrite siaurai pagal gramatiką, VLKK irgi yra daugybė klaidų. Latvių ir lietuvių kalba veikianti svetainė yra su Krievingai forma (taigi, dabar gaunasi 2 terminai). Šiaip yra praktika naudoti tokią formą, kuri įsitvirtina vartosenoje. Tokio etnonimo šiai dienai nėra nei LKŽ nei LE.-- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo Sovijus76 (aptarimasindėlis) 11:19, 17 gruodžio 2020
@Sovijus76: Latvių–lietuvių žodyne – „krieviniai”. Solidus šaltinis, parengtas savo srities specialistų. (Sovijau, pasirašykite po komentarais dviem brūkšneliais ir 4 tildėmis: --~~~~) --Obivan Kenobi (aptarimas) 09:03, 22 gruodžio 2020 (EET)[atsakyti]
Į viską žiūrite tiesmukai kaip vertimą, bet yra ir nusistovėję terminai, kurie Jūsų minimai gramatikai nepaklūsta. Tai nėra straipsnio vertimas, o jo sukūrimas. Sovijus76 (aptarimas) 20:52, 5 vasario 2022 (EET)[atsakyti]
@Sovijus76: straipsnius kuriame vartodami žodžius, jei dėl žodžių abejojame, pasižiūrime į žodyną; pažiūrėkite ir jūs [10].--Ed1974LT (aptarimas) 21:15, 5 vasario 2022 (EET)[atsakyti]

Bibliografijos[redaguoti vikitekstą]

Nemanau, kad gera mintis rašyti ištisas bibliografijas - užtektų apsiriboti monografijomis, kolektyvinėmis monografijoms, galbūt dar sudarytais leidiniais, bet tik ne straipsnius surašinėti. Į juos galima kokią nuorodą įdėti. O tai beveik visas straipsnis gaunasi tik bibliografija. Hugo.arg (aptarimas) 13:40, 8 balandžio 2020 (EEST)[atsakyti]

Tų darbų neskaitęs, todėl sunku atrinkti (net subjektyviai), kuriuos darbus verta įtraukti į bibliografijos sąrašą. Bibliografijos skyrius paprastai perkeliu iš originalaus (iš verčiamo) Vikipedijos straipsnio.--Ed1974LT (aptarimas) 16:02, 8 balandžio 2020 (EEST)[atsakyti]

Sidnėjaus Uosto įlanka ar Sidnėjaus uosto įlanka?[redaguoti vikitekstą]

Sveiki. Ačiū, kad klaidas pataisėte. Tik suabejojau dėl įlankos pavadinimo mažąja raide: tikrai Sidnėjaus uosto įlanka, o ne Uosto? Kaip suprantu, visi geografinių pavadinimų žodžiai rašomi iš didžiųjų raidžių, išskyrus paskutinį/ius bendrinius? Pvz.: Mėlynieji kalnai, bet Mėlynųjų Kalnų nacionalinis parkas. Aušros vartai, bet Aušros Vartų koplyčia. Ten visur, kur pataisėte, įlankų pavadinimai, ne uostų :) (Sidnėjaus Uostas, Džeksono Uostas, Darlingo Uostas). Obivan Kenobi (aptarimas) 08:04, 24 balandžio 2020 (EEST)[atsakyti]

@Obivan Kenobi: kai dabar pasakėte, suabejojau ir pats. Galbūt jūs teisus, grąžinkite rašymą didžiosiomis.--Ed1974LT (aptarimas) 15:29, 24 balandžio 2020 (EEST)[atsakyti]

Sveiki. Nepamirškite nurodyti savo įkeltos nuotraukos licencijos (žr. Vaizdas:Topolis (Kupiškis), gėlynas.JPG). --Homo ergaster (aptarimas) 19:08, 13 gegužės 2020 (EEST)[atsakyti]

@Homo ergaster: Topolio viensėdžio nuotraukas dariau pats. Kurioje šios nuotraukos vietoje įrašyti licenciją PD-self? Nesuprantu, kurioje vietoje tai rašoma.--Ed1974LT (aptarimas) 19:15, 13 gegužės 2020 (EEST)[atsakyti]
Tai tiesiog imate ir įrašote vietoj {{unknown}}. --Homo ergaster (aptarimas) 19:17, 13 gegužės 2020 (EEST)[atsakyti]
Licencija rašoma kaip kategorija? Rodos, padariau.--Ed1974LT (aptarimas) 19:20, 13 gegužės 2020 (EEST)[atsakyti]
Viskas gerai, užtenka šablono. --Homo ergaster (aptarimas) 19:22, 13 gegužės 2020 (EEST)[atsakyti]

...vau....dėkui, kaip miela iš Jūsų pusės, pasijutau kaip uogienės dieną :)......Jodkovska (aptarimas) 08:35, 21 gegužės 2020 (EET)[atsakyti]

Produktyviai dirbate :) --Ed1974LT (aptarimas) 14:11, 21 gegužės 2020 (EEST)[atsakyti]

Laba, turiu vieną klausimą apie vieną sukurtą biografiją, nežinau, kaip parašyti Jums......Jodkovska (aptarimas) 19:44, 13 liepos 2020 (EET)[atsakyti]

@Jodkovska: kairėje lango pusėje, prie įrankių yra funkcija „Siųsti šiam naudotojui el. laišką“ arba galite kairėje pusėje pasirinkti „Žiūrėti naudotojo grupes“, atsidaryti šį įrankį ir pasirinkti „Siųsti el. laišką“.--Ed1974LT (aptarimas) 19:53, 13 liepos 2020 (EEST)[atsakyti]

Tai, kad nėra pas mane tokios funkcijos, kaip siųsti e-laišką...Jodkovska (aptarimas) 19:59, 13 liepos 2020 (EET)[atsakyti]

Turite šios funkcijos ieškoti atsidariusi mano aptarimo puslapį (tą, kuriame dabar skaitote). Štai nukopijavau ir išryškinau:--Ed1974LT (aptarimas) 20:09, 13 liepos 2020 (EEST)[atsakyti]
Įrankiai
Susiję straipsniai
Susiję keitimai
Naudotojo indėlis
Specialiųjų veiksmų sąrašas
Siųsti šiam naudotojui el. laišką
Mute preferences
Žiūrėti naudotojo grupes
Įkelti failą
Specialieji puslapiai
Puslapio informacija


Įrankiai

   Susiję straipsniai
   Susiję keitimai
   Naudotojo indėlis
   Specialiųjų veiksmų sąrašas
   Mute preferences
   Žiūrėti naudotojo grupes
   Įkelti failą
   Specialieji puslapiai
   Nuolatinė nuoroda
   Puslapio informacija

atsidarius specialųjų veiksmų sąrašas irgi nėra.

Tai pasirinkite „Žiūrėti naudotojo grupes“, o ten – „siųsti el. laišką“.--Ed1974LT (aptarimas) 20:19, 13 liepos 2020 (EEST)[atsakyti]

aš neturiu galimybės siųsti e-laiškų. Nėra ir ten:

Naudotojų teisės Jump to navigation Jump to search Pasirinkti vartotoją Įveskite naudotojo vardą: Žiūrėti naudotojo grupes Peržiūrimos naudotojo Ed1974LT (Aptarimas | indėlis) teisės

Narys automatiškai: Automatiškai patvirtinti naudotojai Naudotojų teisių pakeitimai Specialiųjų veiksmų įrašų nėra.

Matyt, naudotojo nustatymuose nesate įvedusi ir patvirtinusi savo el. pašto. --Homo ergaster (aptarimas) 20:23, 13 liepos 2020 (EEST)[atsakyti]

ačiū, nebuvau pasitvirtinusi...Jodkovska (aptarimas) 20:31, 13 liepos 2020 (EET)[atsakyti]

Sveiki, gal žinote kaip taisyklingai išversti terminą lexifier, šis terminas naudojamas kreolų kalbose. (en:lexifier). --SQORP (aptarimas) 11:29, 7 liepos 2020 (EEST)[atsakyti]

@SQORP: rusai šį terminą verčia kaip лексификатор, tai gali būti, kad ir lietuviškai galėtume vadinti leksifikatoriumi. Ir portugalai šiuo atveju vartoja terminą lexificador (leksifikatorius).--Ed1974LT (aptarimas) 15:23, 7 liepos 2020 (EEST)[atsakyti]
Ačiū už pagalbą:D --SQORP (aptarimas) 15:24, 7 liepos 2020 (EEST)[atsakyti]

kažkada pradėjau rašyti ide temą, o dabar esu ... ne tas žodis maloniausiai nustebęs, kad yra pamaina mūsų didiesiems kalbininkams. Didžiulė pagarba Jums. Man norėtųsi integralumo tarp kalbotyros, genetikos, archeologijos, mitologijos ir etnologijos, o kalbotyroje - buvusios akmens amžiaus Narvos-Kundos-Nemuno kultūrų kalbėsenos rekonstrukcijos bei jos įtakos ide kalbų formavimuisi atskleidimo. Kžkada akad.Z.Zinkevičius paklausė manęs - "o kas bendra tarp afrikiečių ir baltų kalbų?". Betgi, jei Afrikoje medis pasak nostratinių žodynų yra 'bo', tai 'beržas', 'pušis' ('peuke' helėnų), 'bukas', 'balana', 'derebo' ir darbas, 'dub' ir 'dubuo' bei 'duburys' ir suomių 'puu' - medis sudaro vieningą visumą. Tai yra aukščiausio sudėtingumo uždavinys, tačiau išsivadavus kažkiek iš klasikinių prieš 200 metų primestų "horizontalių" ide skilimo schemų, Jūsų lygmens tyrėjai turėtų atlikti dar archaiškesnių "vertikalių" rekonstrukcijų

Ačiū Jums už gerus žodžius.--Ed1974LT (aptarimas) 19:46, 1 spalio 2020 (EEST)[atsakyti]

Šaltiniai straipsnyje Tarptautinis žodis[redaguoti vikitekstą]

Dėkojame, kad prisidedate prie Vikipedijos kūrimo, tačiau pastebėjome, kad nenurodote šaltinių.

Vienas kertinių Vikipedijos principų yra patikrinamumas.

Pagal šią taisyklę, ginčytiną teiginį parašęs dalyvis privalo nurodyti patikimus teiginių bei citatų šaltinius, kitaip tai gali būti pašalinta. Įrodymo našta tenka straipsnio autoriui, kuris prideda arba atstato anksčiau ištrintą straipsnių medžiagą. Teiginiai, kurie kelia abejonių ar, tikėtina, gali kažkam kelti abejonių ateityje, privalo būti pagrįsti nuorodomis į patikimus šaltinius.

Maloniai prašome nurodyti, kokiais šaltiniais rėmėtės, atlikdami pakeitimus straipsnyje Tarptautinis žodis. Tą reikia padaryti naudojant žymę <ref> po kiekvienos pastraipos ar teiginio. Pavyzdžiui:

<ref>internetinio puslapio adresas</ref>

<ref>Knygos autorius, pavadinimas, šalis, leidimo metai</ref>

Kitų kalbų vikipedijos nėra patikimi šaltiniai, tad jų nurodyti kaip šaltinių negalima.

Plačiau apie tai, kaip pridėti šaltinius, galite paskaityti straipsnyje Vikipedija:Šaltinių nurodymas. Kilus klausimams, galite juos rašyti Vikipedijos pagalbos biure.

--Nomad (aptarimas) 16:51, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]

@Nomad: šiame straipsnelyje yra nurodyta literatūra (tiesa, viena pozicija, bet ir pats straipsnis trumputis). Ar tai reiškia, kad nuo šiol trinsite ir tokius str. kaip, pvz., vertingas Baltų kalbos (jame tėra literatūros sąrašas be <ref>...</ref>)?--Ed1974LT (aptarimas) 17:07, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]
Matai, toks literatūros nurodymas realiai yra bevertis Vikipedijos tipo projekte. Jei laikysime, kad apačioje nurodytas literatūros sąrašas yra „šaltiniai“ ir pagrindžia teiginius straipsnyje, kas bus, jei tarkime ryt kas nors į straipsnį įrašys „tarptautiniai žodžiai fašistinėje Vokietijoje 1934-1939 m. buvo uždrausti“? Naujas skaitytojas nesiknis po straipsnio istoriją, jam teks preziumuoti, kad šis teiginys yra duotame literatūros sąraše, ar kaip. Deja, tenka rašinėti ref prie pastraipų, ar sakinių. Tuomet aišku vis dar yra grėsmė, kad kažkas prirašys nesąmonę, bet skaitytojas matys iš kur ji tariamai paimta ir turės bent teorinę galimybę pasitikrinti, ar tikrai šaltinyje taip rašo. Kartais ir praktinę, aš pats kartais nepatingiu pereiti per šaltinius ir juos patikrinti. Be to, kai kuriais atvejais daug paprasčiau pastebėti klaidingus keitimus, ypač, kur keičiami skaičiai ar datos. Dėl trynimo, tenka prioretizuoti ir tvarkymą, ir trynimą: straipsnių be absoliučiai jokių šaltinių turime virš 40 tūkst., kai kurie jų prie to paties dar ir nerišlūs, su gramatinėm klaidom ir t.t., tai Baltų kalboms teks palaukti savo eilės, manau, dar bent metus joms niekas negręsia :) Vis gi tai nereiškia, kad jis parašytas gerai, tik reiškia, kad kol kas yra nesulyginamai blogesnių... --Nomad (aptarimas) 17:22, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]
Patikslinu: senų visai neblogų straipsnių kaip Baltų kalbos kol kas neliečiu, bet naujiems straipsniams žymiai griežtesni kriterijai, dėl šių priežasčių. Viena, yra daug paprasčiau nurodyti šaltinius nuo straipsnio sukūrimo momento, nei po penkių metų kažkam kitam jų ieškoti. Antra, būtų labai absurdiška, jei visa eilė žmonių stengiasi apsikuopti, o tuo pat metu kiti kurtų jiems papildomo darbo. Trečia, yra sveika išsiugdyti Vikipedijoje šaltinių nurodymo kultūrą ir teisingus įpročius. Todėl nors žinoma kad dabar netrinsime pusės senų straipsnių, naujus geriau rašyti iškart gerai. Dėkui už supratimą :) --Nomad (aptarimas) 17:32, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]
@Nomad: taikai dvigubus standartus, mano str. Tarptautinis žodis, mano subjektyvia nuomone, irgi „visai neblogas“ :) Laikantis tavo nuostatos, kiekvieną sakinį reikia „refinti“, ir tai nebus jokios garantijos, kaip pats sakai, kad jis teisingas, nes bet kas gali jį perdaryti pagal savo suvokimą (ar nesusivokimą). Tai kokia iš viso prasmė rašyti Vikipedijoje, negi manai, kad visi, skaitydami Vikipediją, po kiekvieno sakinio puls lėkti į bibliotekas tikrinti krūvas knygų, išnaršys internetą, perskaitys ištisus straipsnius dėl vieno ar kito sakinio teisingumo? Rodos, net didžiosios Vikipedijos (anglų, vokiečių) nėra paleidusios tokio maniakiško automatinio įrankio dėl šaltinių patikimumo. Sakykime, pavyzdiniame vokiečių str. de:Indogermanische Ursprache (165 576 baitų ) yra tik 39 refai plius literatūros sąrašas, ir vokiečiai prie šio str. dėl refų po kiekvieno sakinio ar pastraipos nesikabinėja (lietuviškame str. Vepsų kalba (166 171 baitas) refų yra 148, ir ką? Manai, skaitytojai visus refus persitiktina?). Bet kokį, net su refu sakinį galima suklastoti. Su tokiu požiūriu į patikimumą joks skaičius refų nepadės.--Ed1974LT (aptarimas) 18:02, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]
Taip, paaiškinau, kodėl taikau skirtingus standartus seniems ir naujiems straipsniams - jei manai, kad kol vieni žmonės tvarkys, kiti jiems kurs papildomo darbo, tai manyk iš naujo. Nežinau apie kokį šaltinių patikimumą kalbi, aš kol kas mėginu užtikrinti, kad šaltiniai būtų apskritai, ir būtų nurodyti taip, kad matytųsi, kuri vieta iš kur paimta - o ne pridėti straipsnio apačioje dekoraciniais tikslais. Ar skaitytojai visus pertikrina visiškai nėra svarbu, svarbu kad jie būtų ir skaitytojai turėtų galimybę patikrinti, jei norėtų. Tai įeina į penkis pamatinius Vikipedijos principus ir todėl nelabai diskutuotina. Tai dabar klausimas, ar ketini šaltinių normaliai nenurodyti tiesiog iš principo? --Nomad (aptarimas) 18:11, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]
@Nomad: diskutuoji nebekonstruktyviai („manyk iš naujo“, „ketini šaltinių normaliai nenurodyti tiesiog iš principo“), todėl pokalbio su tavimi nebetęsiu. --Ed1974LT (aptarimas) 18:19, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]
Aš nediskutuoju, aš tau atsakau į tau kilusius klausimus. --Nomad (aptarimas) 18:22, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]
Angliškoje viki paliktas žymiai prastesnis str. daug metų, čia jau norima apsitvarkyti per du metus ištrinant bent 40k str. Reik truputį sveiko proto trynimams.--Vaidila (aptarimas) 18:32, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]
@Vaidila: paspaudinėkit kategorijos be šaltinių straipsnius, manau, pusės nebebus gaila trinti. O prie likusios pusės sutvarkymo yra galimybė prisidėti. --Obivan Kenobi (aptarimas) 19:06, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]
Ta ir darau, dažniausiai perrašinėju str. iš esmės pastaruoju metu, tik lėtokai, kai kuriuos str. tikrai, kad beveik lengviau sukurti iš naujo.--Vaidila (aptarimas) 19:09, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]
Man tas pats, ir aš lėtai dirbu... Įsirašykit į lentelę, bus visiems matyti ir pavyzdys kitiems prisidėti. Ten ne dėl garbės ta lentelė, o kad smagiau būtų kolektyviai darbuotis. --Obivan Kenobi (aptarimas) 19:30, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]
Klausimas būtų toks: Ar jūs skaitėt tą knygą, vertėt iš de wiki, kad negalit pagrindinių teiginių nurodyti? De wiki irgi nėra išnašų...--Vaidila (aptarimas) 18:35, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]

Dėl N straipsnių politikos pritarčiau, bet Nomad siūlau žiūrėti atlaidžiau, gal str. autorius išsimiegojęs ims ir padės kelis refus, jei turi tą knygą po ranka. Beje, šiuo atveju rekomenduotinas tokios naudotojos Jodkovskos rašymo stilius iš popierinių šaltinių – ištisos tirados nukreipimų į puslapius, gal net perteklinis, pvz. Didžioji gatvė. --Vilensija (aptarimas) 18:39, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]

Čia toks silpnokas vle šaltinis šiuo atžvilgiu, bet gal galima rasti daugiau str. graikų, lotynų skoliniai ir pan. [11]--Vaidila (aptarimas) 18:44, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]

Kažkoks absurdas. Nomad leidosi į įžeidimus („manyk iš naujo“), pradėjo diskutuoti (atesit, atsakinėti į klausimus) nekonstruktyviai, o po to straipsnyje uždėjo skydelį „Nėra šaltinių, autorius atsisako juos nurodyti iš principo, nėra konstruktyvaus bendravimo“. Ar apie kažkokius savo principus bent užsiminiau?..--Ed1974LT (aptarimas) 19:01, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]
„Manyk iš naujo“ nėra įžeidimas ir nebuvo vartotas kaip įžeidimas. Tik neformalus posakis. Siūlau atvėsti ir neieškoti problemų lygioje vietoje. --Nomad (aptarimas) 19:07, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]
Pats pradėjai skydelius su šaltinių „nenurodymais iš principo“ kišti man nedavus tam pagrindo, todėl pirmiausia vėsinkis pats (čia tik neformalus posakis).--Ed1974LT (aptarimas) 19:11, 22 lapkričio 2020 (EET)[atsakyti]

Dėl bendravimo[redaguoti vikitekstą]

Žinok nesmagiai jaučiuosi dėl tavo kaltinimų, ir tiesa sakant sutinku, kad kartais bendraudavau netinkamai. Ypač paskutinius mėnesius, kai be įprasto Vikipedijos krūvio per daug stengiausi dėl to tvarkos projekto, sunkiai viskam rasdavau laiko, daug dirbdavau naktimis ir miegodavau gerokai per mažai, žinai, kol dalis kitų userių buvo apleidę Vikipediją ir palikę tvarkymą mums, kad galėtų suorganizuoti siurprizą Dirgelai. Plius prisidėjo, kad tiek metų Vikipedija eina vis gylyn į duobę kokybės prasme, o žmonės vis dar nežiūri rimtai, ir siūlo tuščiai kalbėtis užuot ėmus ir tvarkius ar netvarkomus pamažu ištrynus. Bet kita vertus, kai pateiki tokį pavyzdį kaip „galvok iš naujo“, kur niekad mano gyvenime niekas nėra priėmęs kaip įžeidimo ir visi vartoja, tai tampa sunku rimtai žiūrėti. Na bet kuriuo atveju, gal ir be šio pavyzdžio bendraujant su tavimi buvo tikrų grubių išsireiškimų iš mano pusės, už kuriuos norėčiau atsiprašyti. Ketinu stipriai apriboti Vikipedijoje leidžiamą laiką, dabar kai paaiškėjo, kad tvarka rūpi mažai kam, tačiau nenorėčiau išsiskirti piktuoju su žmonėmis, su kuriais ją tiek metų pildėme. Peace. --Nomad (aptarimas) 13:58, 5 sausio 2021 (EET)[atsakyti]

@Nomad: tvarka. Nemanau, kad Vikipedijos naudotojai prieštarauja pačiai straipsnių tvarkymo idėjai. Tiesiog nebuvo su kitais susitarta dėl tvarkymo sąlygų (ką laikyti trintinu straipsniu, per kokį laiką trinti ir kt.) O pati tvarkymo idėja sveikintina.--Ed1974LT (aptarimas) 14:04, 5 sausio 2021 (EET)[atsakyti]
Pačiai tvarkymo idėjai žinoma neprieštrauja, ypač, kol ji ir lieka tik idėja, kaip buvo iki šiol, ir vėl bus nuo šiol. Ir žinoma čia apibendrinu, neturiu omeny visų naudotojų, buvo daug palaikančių praktiškai, kad ir tu pats pradėjai visur dėlioti išnašas ir siūlyti straipsnius be jų šalinti iš vertingų, reiškia nepaisant nesutarimų su manimi kaip su žmogumi, pačiai idėjai pritarei, už ką negaliu negerbti. Ir tokie žmonės gal net ir toliau tęs tvarkymąsi. Bet kadangi straipsniai nebus trinami, tai bus tik lašas jūroje, daugumai nebus motyvacijos nieko tvarkyti, bus nebent tvarkymosi imitacija, dėl įvaizdžio. Pridės nebent vieną-kitą šaltinį kur net nerašoma kas straipsnyje, kad būtų pretekstas pašalinti skydelį. --Nomad (aptarimas) 14:11, 5 sausio 2021 (EET)[atsakyti]
@Nomad: būtent dėl to ir reikia konkrečiau reglamentuoti trynimą.--Ed1974LT (aptarimas) 14:14, 5 sausio 2021 (EET)[atsakyti]

dėl dviejų str. pašalinimo[redaguoti vikitekstą]

Yra dvi kategorijos žmonių, vieni, kai mato klumpantį kitą žmogų - paduoda ranką, kad žmogus atsistotų, kiti - stumia žmogų gilyn į balą, kad nuskęstų. Tie straipsniai priklauso kategorijai, kuriais skęstantį žmogų metama gilyn į balą. Aš priklausau kategorijai žmonių, kurie paduotų ranką, dėl to manau, kad jie turėtų būti ištrinti. Nesakau ir pati darau klaidas ir daug klaidų ir jas išgyvenu viduje daug labiau kaip netinkamą savo elgesį negu kitų elgesį. Bet į žmones esu linkusi žiūrėti pozityviai, net ir tuos, kurie daro klaidas. --Jodkovska (aptarimas) 16:44, 17 January 2021 (EET)

Yra daugybė nemalonių, negatyvių reiškinių ir jie aprašyti Vikipedijoje. Nemanau, kad jų aprašymas žmones kur nors stumia ar klampina.--Ed1974LT (aptarimas) 17:11, 17 sausio 2021 (EET)[atsakyti]

Dėkui Jums labai...--Jodkovska (aptarimas) 17:20, 24 January 2021 (EET)

Kodėl pastaruoju metu straipsniuose naudojate tokį ilgą brūkšnį? (—) Gi jis rusų k. tik naudojamas. Lietuviškas brūknys trumpesnis (–). Hugo.arg (aptarimas) 17:36, 2 kovo 2021 (EET)[atsakyti]

@Hugo.arg: jis turbūt vartojamas ne tik rusų kalboje, žr. [12], [13], VLKK rašo, kad liet. k. jis vartojamas puošnumo, išskirtinumo sumetimais [14]. Tačiau aš pats jį pradėjau vartoti, galima sakyti, atsitiktinai, nes Lietuviškosios Vikipedijos simbolių lentelėje jis yra pirmasis. Bet ačiū, kad atkreipėte dėmesį.--Ed1974LT (aptarimas) 17:59, 2 kovo 2021 (EET)[atsakyti]

Europos turnyras[redaguoti vikitekstą]

Šiais metais startuoja naujas turnyras aka UEFA Europa Conference League. Ar galėtum išversti į tobulą lietuvių kalbą šitą kratinį? Qualification for the Europa Conference League first qualifying round :) Kad paskui nebūtų diskusijų, kur ten mažoji, kur didžioji raidė ir pan. Kitose wikėse šito iš viso neverčia. O man pasidarė smalsu, kaip teisingai viską galima surašyti, kad nebereikėtų taisyti. -- Makenzis Aptarimas Indėlis 10:14, 29 balandžio 2021 (EEST) [atsakyti]

@Makenzis: oi, čia baisybė, aš verčiu daugiausiai straipsnius apie kalbas, bet pasidomėsiu.--Ed1974LT (aptarimas) 17:38, 29 balandžio 2021 (EEST)[atsakyti]
Kose wikęse niekas neverčia, bet LT-wikėje teks versti. Pasidomėk, kol kas neskubu, bet vasara jau netoli. -- Makenzis Aptarimas Indėlis 17:48, 29 balandžio 2021 (EEST)[atsakyti]
@Makenzis: panašu, kad šis žodžių junginys reiškia „Europos konfederacijų lygos pirmojo atrankos etapo kvalifikacija“. Tam, kad išverstume šį junginį nepriekaištingai, reikia gerai mokėti lietuvių kalbą ir rašybą, anglų kalbą ir išmanyti futbolą. Aš šių kompetencijų derinio neturiu. Gal galėtų padėti Obivan Kenobi?--Ed1974LT (aptarimas) 18:02, 29 balandžio 2021 (EEST)[atsakyti]
Rytoj bus LFF Licencijavimo komiteto posėdis dėl UEFA licencijų suteikimo. Po to gal pradės rašyti. Iš tikro smalsu, kaip ten verčiasi. Teks kentėti kelias dienas arba melstis, kad Obivanas viską žinotų. :) -- Makenzis Aptarimas Indėlis 18:12, 29 balandžio 2021 (EEST)[atsakyti]
@Makenzis: kažin ar pavyks tiksliai atspėti jų pasirinktą vertimo variantą.--Ed1974LT (aptarimas) 18:15, 29 balandžio 2021 (EEST)[atsakyti]
Tada ir mes būsime europiečiai, tikri barako inglišmenai, ir, nieko neversime. :) -- Makenzis Aptarimas Indėlis 18:20, 29 balandžio 2021 (EEST)[atsakyti]
@Makenzis: palaukime Obivan Kenobi vertinimo ir vertimo :)--Ed1974LT (aptarimas) 18:21, 29 balandžio 2021 (EEST)[atsakyti]
Senai ons matytas. -- Makenzis Aptarimas Indėlis 18:24, 29 balandžio 2021 (EEST)[atsakyti]
Truputį įkišiu savo trigrašį. Galėtų būti: „Kvalifikacinis turnyras dėl patekimo į UEFA Europos konferencijų lygos pirmąjį atrankos etapą“. --Homo ergaster (aptarimas) 18:27, 29 balandžio 2021 (EEST)[atsakyti]
Čia, turbūt, su ironija mane prie kalbų ir futbolo žinovų priskyrėt? :D Visiškai sutinku su Homo ergaster variantu, tiksliau nepasakysi. --Obivan Kenobi (aptarimas) 18:59, 29 balandžio 2021 (EEST)[atsakyti]
@Homo ergaster: ačiū, kad įsitraukėte į diskusiją. Vertimas tikslus, bet ilgokas. Gal „UEFA Europos konfederacijų lygos pirmasis kvalifikacinis atrankos etapas“?--Ed1974LT (aptarimas) 19:33, 29 balandžio 2021 (EEST)[atsakyti]
Užmečiau akį, kur taip rašoma. Pavyzdys būtų čia: en:2020–21_in_Polish_football#Men's_football. Prasmė, pasirodo, kiek kitokia. Turėtų būti maždaug taip: „patekimas į UEFA Europos konferencijų lygos pirmąjį atrankos etapą“. Galima rašyti ir taip: „komanda patenka į UEFA Europos konferencijų lygos pirmąjį atrankos etapą“. --Homo ergaster (aptarimas) 19:43, 29 balandžio 2021 (EEST)[atsakyti]

Latvijos gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Gal ir nepriimta taip, bet norėčiau padėkoti už Latvijos gyvenviečių straipsnius – Jūsų indėlis akivaizdžiai išsiskiria gana skurdžioje LV gyvenviečių kategorijoje. --Obivan Kenobi (aptarimas) 16:31, 14 liepos 2021 (EEST)[atsakyti]

@Obivan Kenobi: mano indėlis šioje srityje nėra labai didelis, bet ačiū, kad į jį atkreipėte dėmesį :) --Ed1974LT (aptarimas) 16:34, 14 liepos 2021 (EEST)[atsakyti]

Friulų kalba[redaguoti vikitekstą]

Sveiki. Panašu, kad ruošiate pavyzdinį straipsnį. Jei reikės, galėsiu padėti su žemėlapiais. --Obivan Kenobi (aptarimas) 08:35, 19 rugsėjo 2021 (EEST)[atsakyti]

@Obivan Kenobi: Ačiū, jūsų pagalbos tikrai reikės.--Ed1974LT (aptarimas) 14:02, 19 rugsėjo 2021 (EEST)[atsakyti]

Gal užmestumėt akį į šią schemą? Jau matau, kad Istrijos romanų/rumunų reikia taisyti į istroromanų/rumunų, bet gal dar ką reiktų patikslinti, pvz., Langues d'oïl? Čia dar viena, bet lyg ir neturėtų būti klaidų. --Obivan Kenobi (aptarimas) 10:40, 27 rugsėjo 2021 (EEST)[atsakyti]

@Obivan Kenobi: ačiū, rodos, viskas gerai (tik, kaip pastebėjote, reikės pakeisti į istroromanų ir istrorumunų). Dėl langues d'oïl neturiu tvirtos nuomonės (rusai vadina Языки ойль, tai galbūt lietuviškai būtų galima vadinti oil kalbos).--Ed1974LT (aptarimas) 14:43, 27 rugsėjo 2021 (EEST)[atsakyti]

Sveiki. Asmens paskyra „LinkedIn“ kaip šaltinis netinka (žr. en:Wikipedia:Verifiability#Self-published_sources). Šiaip jau, pasitaiko atvejų, kai ir socialiniai tinklai tinka kaip šaltiniai, yra specialus „Cite tweet“ šablonas, bet čia ne tas atvejis. --Homo ergaster (aptarimas) 23:07, 6 lapkričio 2021 (EET)[atsakyti]

Sveiki. Jei netinka, šį šaltinį galiu šalinti.--Ed1974LT (aptarimas) 23:09, 6 lapkričio 2021 (EET)[atsakyti]
Taip, reikėtų pašalinti. --Homo ergaster (aptarimas) 23:11, 6 lapkričio 2021 (EET)[atsakyti]

Klausimėlis[redaguoti vikitekstą]

  • Žiūriu, kolega, į futbolo erdves vežiatės. Labai sveikintina. Turiu klausimą.
  • Klubų spalvinė gama ir jeigu marškiėliai yra geltoni ir juodi, kaip geriau tada rašyti: Ekipa rungtyniauja geltonai juodomis aprangomis
@Makenzis: apie futbolą nieko neišmanau, bet reikėtų rašyti „Ekipa rungtyniauja geltonomis juodomis aprangomis“ (be brūkšnelių). Kaip ir televizorius senais laikais būdavo ne „juodai baltas“, o „juodas baltas“ (arba „nespalvotas“). „Geltonai juodas“ treiškia juodą su geltonu atspalviu, juodai baltas išvis nesąmonė (baltas su juodu atspalviu? Pilkas?). Čia kaip „vėliava yra geltona žalia raudona“ (trijų spalvų), o ne „geltonai žaliai raudona“ (raudona su geltonu ir žaliu atspalviu - kokia spalva tai būtų?). Plg. „geltonai žalias“ (žalias su geltonu atspalviu), „rusvai raudonas“ (raudonas su rusvu atspalviu).[15]--Ed1974LT (aptarimas) 00:28, 29 sausio 2022 (EET)[atsakyti]
Ačiū, galva iš karto šviesenė. senai norėjosi pasiklausti.
Sportinių aprangų gamos pokyčiai
  • Galima neišmanyti futbolo taisyklių, pvz. nuošalės, bet stebėti ir mėgauti galima, net nežinant ekipų pavadinimų. Namuose žaidžia oranžo ir juodos spalvos aprangomis. Va, ketvirtas variantas. Reigu reikėtų aprašinėti..... O datos kaip? -- Makenzis Aptarimas Indėlis 29 Januar 2022. 00-48 (LT)
2018/19 m.
2018/19 m.
2020/21 m.
2021/22 m.
@Makenzis: dėl atspalvių galima ginčytis, bet sakyčiau kad „aprangos yra geltonos juodos“ (nereikia jungtuko „ir“ (geltonos ir juodos); su „ir“ reikštų, kad yra du atskiri aprangos komplektai - vienas aprangos komplektas geltonos spalvos, kitas – juodos). Datas reikėtų rašyti su brūkšneliu (2018–2019 m.) --Ed1974LT (aptarimas) 00:55, 29 sausio 2022 (EET)[atsakyti]
aha, be IR, be brūkšnių, geltonos juodos. Naudoju žodelytį oranžo spalvos? Oranžas. Gerai? Dėl datų irgi aišku. -- Makenzis Aptarimas Indėlis 29 Januar 2022. 01-04 (LT)
@Makenzis: Ne, oranžas negerai. Galėtų būti, pvz., oranžinė juoda apranga, oranžiniai juodi marškinėliai ir t. t.--Ed1974LT (aptarimas) 01:06, 29 sausio 2022 (EET)[atsakyti]
Bus ornažinė.... šiaip, darau su šablonais ir pilnu vaizdu, kad per daug rašyti nereikėtū, nes gan juokingai būtų, kai suraščiau: marškinėliai tokie, šortukai su oranžiniais krašteliais, kojinaitės su trimis juodomis juostelėmis. LT_wiki infolentelės tik marškinėlis teisingai rodo, o šortais ir kojinės lieka vienos spalvos kažkodėl, todėl ir pradėjau daryti atskiras aprangų rašliavas. -- Makenzis Aptarimas Indėlis 29 Januar 2022. 01-17 (LT)
Daug darbo.--Ed1974LT (aptarimas) 01:18, 29 sausio 2022 (EET)[atsakyti]

AMEN. Bet man svarbu ir vaizdelis, ne vien tai, kas vadinama sausa statistika. -- Makenzis Aptarimas Indėlis 1 Februar 2022. 21-15 (LT)

@Makenzis: reikėtų vartoti žodžio „apranga“ vienaskaitą: „Ekipa rungtyniauja oranžine juoda apranga“.--Ed1974LT (aptarimas) 21:11, 1 vasario 2022 (EET)[atsakyti]

Teko LV, SV, EN ir dar kitom kalbom daryti, tai viskas EASY, o va`t LT kalba tokia turtinga, kad tie kalbos turtai dusina. -- Makenzis Aptarimas Indėlis 1 Februar 2022. 21-16 (LT)

Na, kiekviena kalba turi savų ypatumų :)--Ed1974LT (aptarimas) 22:29, 1 vasario 2022 (EET)[atsakyti]
Žinau. Aš iš ryto atsikeldavau ir kalbėdavau viena tarme, dieną praleisdavau kitame regione, ir grįžęs namo kalbėdavau taip, kad nelabai kas suprasdavo ką sakau. Ir atvirkščiai. Pala, o jeigu Žalgiris turi pirmą, antrą, trečią ir net ketvirtą komplektą aprangų.... pirmos dvi – žalia balta, trečia – žalia su baltais žymenimis, o ketvirta – bordo su juodomis kojinėmis? Makenzis Aptarimas Indėlis 1 Februar 2022. 21-36 (LT)
@Makenzis: turbūt taip ir reikėtų sakyti, kad turi tiek ir tiek aprangos kompelektų ir nurodyti, kokios tų komplektų spalvos. Žodis „apranga“ ir reiškia 'drabužių visuma', kaip ir „avalynė“ arba „apavas“ – 'batų ir pan. visumą'. Todėl vartojame jų vienaskaitą (tie žodžiai patys savaime reiškia daugiskaitą). Tas pats ir rusų kalboje – одежда, обувь vartojami vienaskaitoje. Vartosenos pavyzdys iš žodyno: Būrio vadai, skyrininkai baigė tikrinti karių aprangą, ginklus.[16] – ne karių aprangas.--Ed1974LT (aptarimas) 23:13, 1 vasario 2022 (EET)[atsakyti]
Kadangi`s pas mane yra istorinio žandro gerbėjų, kostiuminių dramų su damomis, husarais ir arkliais, tai iš istorijos žinau, kad rusai sakydavo`s da`s, ponimaju`s... ir visur S raidę prisegdavo. Nežinau`s, tik kada užtrumpino`s. Galvoju, kad Jus kolega`s teks perprofiliuoti į futbolo`s ekspertus ir traukti kartu`s in stadionus. Kitaip`s manęs lauktų`s pražūtis. -- Makenzis Aptarimas Indėlis 1 Februar 2022. 23-24 (LT)
@Makenzis: apie futbolą nieko neišmanau, apie kalbos dalykus truputį. Bet dėl įvairumo į futbolą kada nors nueičiau. O tas 's rusų kalboje atsirado sutrumpinus iki pirmos raidės сударь, šis savo ruožtu iš государь.--Ed1974LT (aptarimas) 23:30, 1 vasario 2022 (EET)[atsakyti]

Oi, aš irgi nieko, pasirodo, neišmanau. :) Dabar`s, kai be išankstinės registracijos ir respiratoriaus į stadionus neįleidžia, net aš sėdėsiu ant pečiaus ir niekur neisiu, o tamsta tokiu metu - maro metas, o Jūs į puotą veržiatės. -- Makenzis Aptarimas Indėlis 1 Februar 2022. 23-37 (LT)

Galvojau kada etimologijos iniciatyvą pasiūlyti, bet tokia specifinė sritis, kažin, ar kas labai rašys. Tai galiu jums, kad jau kalbininkus aprašinėjate, žymesnių etimologų sąrašiuką pasiūlyti, jei kada norėsis aprašyti:

Hugo.arg (aptarimas) 16:35, 2 vasario 2022 (EET)[atsakyti]

Ačiū, neįsipareigoju, bet gal kada imsiuosi.--Ed1974LT (aptarimas) 17:49, 2 vasario 2022 (EET)[atsakyti]

Straipsniai apie kalbas[redaguoti vikitekstą]

Sveiki. Kadangi esate parašęs (ar išplėtęs) daug itin kokybiškų straipsnių apie pasaulio kalbas, norėčiau pasiteirauti, ar turite kokių planų ateityje plėsti trumpius straipsnius apie vienas pagrindinių pasaulio kalbų. Teiraujuosi, nes nenoriu, kad dubliuotųsi mūsų veikla. O dabar rašau todėl, kad yra Savaitės iniciatyva, apie kalbas ir neapsisprendžiu, ar sėsti prie trumpų straipsnių, tokių kaip persų kalba, arabų kalba, hebrajų kalba (ar kuri kiti įvardinta projekto puslapyje), pildymo, ar imtis kiek kitokios veiklos, kurios čia netrūksta. Tai tikrai nėra primygtinas kvietimas, bet norėčiau šiuo klausimu pasiderinti. --Viskonsas (aptarimas) 10:35, 3 vasario 2022 (EET)[atsakyti]

@Viskonsas: drąsiai verskite. Aš paprastai keletą kartų per metus išsirenku „auką“ pavyzdiniam straipsniui, paskui ilgai rašau trumpus straipsnelius papildomoms vidinėms nuorodoms.--Ed1974LT (aptarimas) 12:16, 3 vasario 2022 (EET)[atsakyti]

Vikifikatorius[redaguoti vikitekstą]

Kartais vikifikuojant reiktų atkreipti dėmesį, kad pasikeičia kai kurių failų pavadinimai, pvz., „Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg“ --> „Baltic cultures 600200 BC SVG.svg“, dėl ko jų paskiau neberodo:)--Nestea (aptarimas) 00:34, 11 vasario 2022 (EET)[atsakyti]

@Nestea: ačiū, turėsiu omeny, nes nesupratau, kas atsitiko.--Ed1974LT (aptarimas) 00:35, 11 vasario 2022 (EET)[atsakyti]

Žemėlapiai[redaguoti vikitekstą]

Sveiki. Įkėliau vieną žemėlapį, pažiūrėkite, ar viskas gerai. Originaliame žemėlapyje Pripetė buvo pažymėta gerokai į pietus, žemiau Kijevo, perkėliau ją į vietą, bet dėl to išsikraipė kultūrų arealai. Tšcineco kultūrą rašiau su „c” – kaip VLE. Turiu porą klausimų dėl antro žemėlapio: kaip versti „k 6 v.”, „sukovsko-dzedzickaja”, „dlinnih kurganov”, „ipotešti-kindešti” ir „predpoložitelno” (legendoje)? --Obivan Kenobi (aptarimas) 19:56, 19 vasario 2022 (EET)[atsakyti]

@Obivan Kenobi: Sveiki. Iš tiesų dabar Tšcineco kultūros arealai išsidarkė, tautų kultūrų plotai neteko proporcijų. Gal būtų galima pritaikyti tokį žemėlapį [17], jame nežymint tautų, bet tik surašant pagrindines upes: Elbę, Oderį, Vyslą, Bugą, Dauguvą, Dnieprą, Pripetę, galbūt Prutą (kad būtų galima orientuotis)? Per vidurį užrašyti Tšcineco kultūra.
„k 6 v.” versčiau „apie VI a.“ arba vietoj žodžio apie ~ (tildę). „sukovsko-dzedzickaja” - Sukovo-Dzedzicių[18], „dlinnih kurganov” - ilgųjų pilkapių. „ipotešti-kindešti” sunku pasakyti, nieko neradau (išskyrus en:Ipotești–Cândești culture). Galiu tik spėti, kad Ipoteštų-Kindeštų, parašiau VLKK, pirmadienį gal atsakys. „predpoložitelno” – tikriausiai.--Ed1974LT (aptarimas) 21:42, 19 vasario 2022 (EET)[atsakyti]
Įkėliau naują versiją be tautų pagal Jūsų nurodytą šaltinį. Pridėjau ir Nemuną bei Oką. Dėl kito žemėlapio – palauksime VLKK atsakymo, o legendoje vietoj to „predpoložitelno” gal geriau „Baltų kalbomis kalbėjusioms tautoms priskiriamos kultūros”? Ar palikti „Tikriausiai baltų kalbomis kalbėjusių tautų kultūros”? --Obivan Kenobi (aptarimas) 10:07, 20 vasario 2022 (EET)[atsakyti]

Tas rumuniškas užrašas bus "Ipoteščio–Kindeščio". Žr. 112 psl., rumuniška â transkribuojama į i, o iš pateiktų pavyzdžių (Albeštis) panašu, kad -šti galūnė į daugiskaitą neverčiama. Hugo.arg (aptarimas) 10:50, 20 vasario 2022 (EET)[atsakyti]

Galbūt jūs teisus, bet pažiūrėsime, ką pasakys VLKK.--Ed1974LT (aptarimas) 16:04, 20 vasario 2022 (EET)[atsakyti]
@Obivan Kenobi: ačiū, labai gražus žemėlapis! Turbūt geriau „Baltų kalbomis kalbėjusioms tautoms priskiriamos kultūros” (be „tikriausiai“). Ar galėtumėte Vaizdas:Baltic hydronyms location map.png žemėlapyje pataisyti Būgas(= V. Bugas), Dnepras (=Dniepras)?--Ed1974LT (aptarimas) 15:59, 20 vasario 2022 (EET)[atsakyti]
Pataisiau gana primityviu būdu, bet lyg ir nepagadinau nieko. --Obivan Kenobi (aptarimas) 17:34, 20 vasario 2022 (EET)[atsakyti]
@Obivan Kenobi: straipsnyje „Baltų prokalbė“, išdidinus žemėlapį, vis tiek rodo Būgas ir Dnepras. Str. „Baltų kalbos“ visai neišėjo atnaujinti. Ar visuose str. reikės keisti žemėlapį rankiniu būdu? Ar galima padaryti, kad varianto su Būgas ir Dnepras neliktų?--Ed1974LT (aptarimas) 18:10, 20 vasario 2022 (EET)[atsakyti]
Taip būna, nieko keisti nereikia, čia tiesiog Jūsų kompe taip rodo: reikia naršyklės nustatymuose išvalyti šios dienos naršymo duomenis, tada rodys gerai. Arba palaukti keletą dienų. --Obivan Kenobi (aptarimas) 18:33, 20 vasario 2022 (EET)[atsakyti]
Padariau kaip sakėte, suveikė, ačiū.--Ed1974LT (aptarimas) 19:16, 20 vasario 2022 (EET)[atsakyti]
@Obivan Kenobi: atsakė VLKK. Anot jų, reikėtų rašyti Ipoteštis ir Kedeštis (Ipoteščio-Kedeščio kultūra).--Ed1974LT (aptarimas) 17:35, 21 vasario 2022 (EET)[atsakyti]

Ukrainietiškos pavardės ~ogovas[redaguoti vikitekstą]

Pavardė slavutič Maksimas Pirogovas, jeigu iš Ukrainos, tai kaip turėčiau rašyti? Maksymas Pyrohovas? Pyrochovas? Pirohovas? Pirochovas? -- Makenzis Aptarimas Indėlis 14:44, 20 kovo 2022 (EEST) [atsakyti]

@Makenzis: žiūrint, kaip rašoma ukrainietiškai. ukr. и = liet. y, ukr. i = liet. i; ukr. г = liet. h.--Ed1974LT (aptarimas) 16:45, 20 kovo 2022 (EET)[atsakyti]
Su šituo: Dmytro Bilonogas lyg ir aišku... bet neaišku. :) O pyragiuko dar nepramušinėjau. Teks pasieiškoti ir tada tiksliau žinosiu. -- Makenzis (aptarimas) 16:51, 20 kovo 2022 (EET)[atsakyti]
@Makenzis: Дмитро, manyčiau, turėtų būti Dmytra (galūnė -a), žr. [19] (7) Vyrų pavardžių ir vardų nekirčiuota galūnė -o keičiama į -a).--Ed1974LT (aptarimas) 17:03, 20 kovo 2022 (EET) Bet turbūt čia klystu, nes šis vardas turi kirčiuotą -o, todėl bus Dmytro, net pavyzdyje pateikta ( 9 Asmenvardžiai, kurie gale turi kirčiuotą -о́, rašomi su -o).--Ed1974LT (aptarimas) 17:08, 20 kovo 2022 (EET) Pavardė neabejotinai turi būti rašoma Bilonohas, nes ukr. г visada = liet. h.--Ed1974LT (aptarimas) 17:11, 20 kovo 2022 (EET)[atsakyti]
Man nuo vyriškų vardų aka Nikita, Dmytra juoko dozė... Dmytra BilonohhhaS????? O jeigu Dnypro, tai kažkodėl; Dnipras. Mūsų alyga.lt, tai po prostu tuteišina dorm ingliš stiliumi Maksym Pyrogov. -- Makenzis (aptarimas) 17:12, 20 kovo 2022 (EET)[atsakyti]
@Makenzis: Asmenvardžiai, kurie gale turi kirčiuotą -о́, rašomi su -o [20], todėl bus Dmytro (pateikta vlkk pavyzdyje). Ukrainiečių г tariama h, todėl lietuviškai ir bus h (nepainiokite su rusų kalbos г). Reikia žinoti, kaip Maksimas Pirogovas rašoma ukrainietiškai. Kada lietuviškai rašysime i, o kada y jau rašiau. г visada bus tik h ir ne kitaip.--Ed1974LT (aptarimas) 17:20, 20 kovo 2022 (EET)[atsakyti]
Jei ukr. Пирогов Максим, tai lietuviškai bus Maksymas Pyrohovas.--Ed1974LT (aptarimas) 17:25, 20 kovo 2022 (EET)[atsakyti]
Man tie riestiniai, tvirtagaliai ir pan. duslūs, deformacijos mažai ką sako. Galutinis variantas tik domina. Tai, kiek suprantu, turėtų būti Dmytro Bilonohas ir Maksymas Pyrohovas. O kodė` nu su ch? Vasia Pūchovas (išgalvotas personažas) koks nors? Makenzis (aptarimas) 17:31, 20 kovo 2022 (EET)[atsakyti]
@Makenzis: taip, turi būti Dmytro Bilonohas ir Maksymas Pyrohovas. Ukrainiečių kalboje raidė г žymi garsą h, raidė x žymi garsą ch, todėl г nebus ch.--Ed1974LT (aptarimas) 17:39, 20 kovo 2022 (EET)[atsakyti]
Ačiū, daugmaž aiškiau. Tų i su tašku ir kirilicinės i man nesuprasti. H ir CH jau baigiu perprasti. Makenzis (aptarimas) 17:41, 20 kovo 2022 (EET)[atsakyti]
@Makenzis: jei ukrainiečių и, lietuviškai rašysite y. Jei ukrainiečių i, ir lietuviškai rašysite i. Ko čia nesuprast?--Ed1974LT (aptarimas) 17:45, 20 kovo 2022 (EET)[atsakyti]
Kai taip gerai išaiškinate, tada viskas aišku. O šiaip, anksčiau neteko gilintis. Makenzis (aptarimas) 17:53, 20 kovo 2022 (EET)[atsakyti]
Tai gerai, jei aiškiau :) --Ed1974LT (aptarimas) 18:16, 20 kovo 2022 (EET)[atsakyti]

Aš čia įsikišiu su klausimėliu Naudotojo aptarimas:Makenzis#Transliteracijos. Užtikau kad straipsnis FK Dinamo Batumi buvo pervadintas į Dinamo Bat'umi ISO9984 pagrindu. Tada radau kad yra ir ISO 9, o tiksliau ISO 9:1995 kirilicos transliteravimas. Matau kad lt wiki visi RU/UKR/BLR ir kt. futbolo klubai transliteruoti pagal šias taisykles, kodėl netaikome šito standarto kirilicų pavardėms? Wolfmartyn (aptarimas) 11:48, 22 birželio 2022 (EEST)[atsakyti]

@Wolfmartyn: į šį klausimą negaliu atsakyti.Ed1974LT (aptarimas) 12:32, 22 birželio 2022 (EEST)[atsakyti]
Ta prasme tai yra galima, leistina ir taisyklinga? Wolfmartyn (aptarimas) 14:23, 22 birželio 2022 (EEST)[atsakyti]
@Wolfmartyn: kaip sakiau, į šiuos klausimus atsakyti negaliu, nes nežinau. Matyt, yra lietuviškos transliteravimo taisyklės ir kažkokios kitokios.Ed1974LT (aptarimas) 15:20, 22 birželio 2022 (EEST)[atsakyti]

Tioma Dosnusis[redaguoti vikitekstą]

Artem Ščedryj – kaip būtų teisingai lietuviškai? O tai alyga.lt rašo Ščedras. Ir Artemas vs. Artiomas. -- Makenzis Aptarimas Indėlis

@Makenzis: lietuviškai rašyčiau Artemas Ščedras (gūglo vertėjuje pasileidau vardo Artem tarimą ukrainietiškai, tai taria su e, ne su io). Dėl slaviškos galūnės -yj plg. Groznas (rus. Грозный).--Ed1974LT (aptarimas) 01:00, 28 sausio 2023 (EET)[atsakyti]
Va, matau, kad Artem, tai lyg beliktų galūne -as pridėti. Keistai skamba. Su tuo yj, dar keisčiau. Tebūnie Artemas Ščedras. -- Makenzis (aptarimas) 01:05, 28 sausio 2023 (EET)[atsakyti]

gr/lot = neperkeltine prasme / – 'perkeltine prasme'?--Vaidila (aptarimas) 20:11, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]

@Vaidila: atsiprašau, nesupratau klausimo. Kas šiuo atveju yra gr ir lot, kas perkeltine arba neperkeltine prasme?--Ed1974LT (aptarimas) 20:16, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]

Graikų, lotynų ar kitomis kalbomis. Iki galo vis dar neaišku kur = pavyzdys / – 'pavyzdys'. Anhedonija, Filosofija ir kt. Ir dar klausimas ar reikia sen. graikų, ar neužtenka graikų? Ir dar ženklas < kuris reiškia iš?--Vaidila (aptarimas) 20:20, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]

@Vaidila: ar turite omeny, kaip reikėtų rašyti paaiškinimą po etimologijos? Aš rašyčiau taip: (sen. gr. ἀν 'neigiamasis priešdėlis' + sen. gr. ἡδονή 'malonumas'); (gr. φιλοσοφία < φιλο 'myliu' + σοφία 'išmintis'). Graikų ar sen. graikų skirti reikia, nes šios dvi kalbos atmainos gali skirtis. Jeigu nurodomas kilmės žodis, o paskui skaidomos dalys, iš kurių jis sudarytas, ženklas < yra motyvuotas.--Ed1974LT (aptarimas) 20:34, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]
Be to, ženklas < rodo kilmės grandinėlę, pvz., pranc. modalité < lot. modus. Taigi jis reikalingas, kai norima paaiškinti žodžio sandarą ar tolesnę jo kilmę.--Ed1974LT (aptarimas) 20:37, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]
Tai net nereikalingas brūkšnys ir visuomet apseiti be = ir „“?--Vaidila (aptarimas) 21:08, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]
O tai prusistika blogai pateikia – „“: waidleimai „zeubern (zaubern) – žyniaujame, buriame“ III 293 [2318] (= ßolinetumbim 917) 1 Suponuoja () (III) *vaidlī-tvei „žyniauti, burti“ (turbūt su *-ī- -ē-, 455, 269) *vaidlē-tvei „t. p.“ *vaidilē-tvei „t. p.“ – vedinį iš *vaidilas „žynys“ (ar *vaidilā „t. p.“), kuris – sufikso *-il- vedinys iš *vaid- „žinoti“ (waist). I 182, II 139, 269t. (), 1180. [21]?--Vaidila (aptarimas) 21:15, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]
Gal ir blogas pavyzdys, kur tas baltistikos vu žodynas dingo irgi nežinau, bet va radau (gr. Aphroditē, aphros – puta), senovės graikų meilės ir grožio deivė. [22]--Vaidila (aptarimas) 21:20, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]
@Vaidila: galite rasti įvairių užrašymų, bet kalbotyroje įprasčiau reikšmę nurodyti tarp apostrofų. Beje, lygybės ženklas gali būti rašomas nelotynišką abėcėlę perteikiant lotyniška: (gr. σημαντικός = semantikos 'reikšminis').--Ed1974LT (aptarimas) 21:23, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]
Pr. swāigstan (acc.) 27,₂₂‘Schein, šviesa, švytėjimas’. Trautmanas Bl.-Sl. Wrtb. 373 t., Būga KSn. 132 t., Petersonas Ar. u. arm. Stud. 72 ir kt. šį pr. žodį skaito su z- ir pastarąjį gretina su lie. žvaigzdė̃. Tačiau, rodos, teisus yra Briukneris KZ L 164, kad formų erschwāigstinai bei erschwāistiuns priebalsis sch liudija ko gero už s-, o ne už z-. Dėl to swāigstan Briukneris gretina su lie. šviẽsti ‘leuchten’, s. sl. СВѢТЪ‘Licht’, s. i. švēta-ḥ ‘baltas’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 470.[23]--Vaidila (aptarimas) 21:25, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]
Ir dar tie apostrofai būna tokie: lie. žvaigzdė̃, la. zvàigsne ‘star’. Ide. *g̑ʰwoi-, plg. gr. φοῖβος ‘bright’. Tai reikia tų brukšnelių ar ne?--Vaidila (aptarimas) 21:31, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]
@Vaidila: brūksnelių, dvigubų kabučių nereikia. Lygybės ženklas, kaip jau minėjau, gali būti rašomas nelotynišką abėcėlę perteikiant lotyniška: (gr. σημαντικός = semantikos 'reikšminis').--Ed1974LT (aptarimas) 21:34, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]
(gr. gnostikos 'pažįstantis', iš sen. gr.γνῶσις, gnōsis 'žinojimas') tai jau čia lyg ir praleistas lygybės ženklas… Tai va kam tas šablonas reikalingas {gr||}.Vaidila (aptarimas) 21:41, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]
Tai dabar turbūt gerai (gnosticizmas) ir liko anhedonija ir daugybė kitų savaip užrašytų pavadinimų.--Vaidila (aptarimas) 21:44, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]
@Vaidila: literatūroje galima rasti visokių užrašymų. Bet būtų gerai, jei Vikipedijoje nebūtų margumyno.--Ed1974LT (aptarimas) 21:48, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]
Anhedonija dabar gerai?--Vaidila (aptarimas) 21:52, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]
@Vaidila: gerai.--Ed1974LT (aptarimas) 21:56, 20 liepos 2022 (EEST)[atsakyti]

Dėl straipsnių apie baltų kalbas anglų kalba priežiūros[redaguoti vikitekstą]

Sveiki. Labai dėkoju jums už pagalbą pildant straipsnį apie baltų prokalbę bei papildomą informaciją apie vakarų baltų kalbas. Deja, po viena saule sunku sugyventi – kai kurie straipsniai apie baltų kalbas nuolat puldinėjami selektyviai trinant tam tikrą informaciją prisidengiant daugumos nuomone. Vienas iš tokių straipsnių yra apie baltų-slavų prokalbę (angl. Balto-Slavic languages), kuriame gana išsamiai aprašyta ir hipotezės kritika. Norėjau pasiteirauti, ar sutiktumėte kartais prižiūrėti šį straipsnį? Suprantama, visko neaprėpsi ir nesinori veltis į redagavimo karus, bet kadangi jų nelabai yra kam ginti, būtų šaunu, jeigu prisidėtumėte, nes kartas nuo karto ta dalis vis kažkam užkliūna. Ačiū.SeriousThinker (aptarimas) 11:53, sausio 31 2023 (EET

@SeriousThinker: Sveiki. Kaip pats matote, mano anglų kalbos žinios skurdžios. Esu kažkada bandęs diskutuoti tais klausimais angliškojoje Vikipedijoje, tačiau nesėkmingai, neatlaikau, prastai mokėdamas kalbą, spaudimo.--Ed1974LT (aptarimas) 14:04, 31 sausio 2023 (EET)[atsakyti]

Hello.

Can you translate

miniatiūra|300x300px|Recognition of the Holodomor as a genocide:

  Officially recognized as an act of genocide
  Officially condemned as an act of extermination
  Officially not recognized as an act of genocide

into Lithuanian and add it in the Holodomoras article? 27 countries officially recognize the Holodomor as a genocide (the countries colored in dark blue), including Lithuania.

  Officially recognized as an act of genocide
  Officially condemned as an act of extermination
  Officially not recognized as an act of genocide

into Lithuanian and add it in the Holodomoras article? 27 countries officially recognize the Holodomor as a genocide (the countries colored in dark blue), including Lithuania.

  Officially recognized as an act of genocide
  Officially condemned as an act of extermination
  Officially not recognized as an act of genocide

into Lithuanian and add it in the Holodomoras article? 27 countries officially recognize the Holodomor as a genocide (the countries colored in dark blue), including Lithuania.

  Officially recognized as an act of genocide
  Officially condemned as an act of extermination
  Officially not recognized as an act of genocide

into Lithuanian and add it in the Holodomoras article? 27 countries officially recognize the Holodomor as a genocide (the countries colored in dark blue), including Lithuania.

  Officially recognized as an act of genocide
  Officially condemned as an act of extermination
  Officially not recognized as an act of genocide

into Lithuanian and add it in the Holodomoras article? 27 countries officially recognize the Holodomor as a genocide (the countries colored in dark blue), including Lithuania.

Yours sincerely, 31.200.10.1 16:42, 3 balandžio 2023 (EEST)[atsakyti]

Thank you very much. 31.200.10.1 11:31, 4 balandžio 2023 (EEST)[atsakyti]

...buvo žinoma kaip... o ne geriau rašyti vadinosi? -- Makenzis (aptarimas) 02:27, 11 rugsėjo 2023 (EEST)[atsakyti]

@Makenzis: tai reiškia šiek tiek skirtingus dalykus. Buvo žinoma - juos taip kažkas įvardijo, praminė. Vadinosi - beveik oficialus, jų pačių sau pritaikytas pavadinimas.--Ed1974LT (aptarimas) 02:33, 11 rugsėjo 2023 (EEST)[atsakyti]
Mat kaip įdomiai vartosi reikšmės. Futbolo klubai jeigu kaitalioja savo pavadinimus, užsideda karūnas, tada irgi vadinosi, o jeigu koks fanas, futbolo ekspertas juos pavadintų lažybininkų kontora, tada galimėtų raštyi, kad buvo žinoma kaip lažybininkų kontora. Šitas atvejis dar pravers. -- Makenzis (aptarimas) 02:43, 11 rugsėjo 2023 (EEST)[atsakyti]
Medalis už Monroe tamstai priklausytų. Ten iš Saulytės rašinėlio nieko nebeliko. // Manoma, kad ji tikriausiai nusižudė. --> man šitas sakinukas užkliuvo. Keisčiau į galimai. O šiaip, tai visokių sąmokslo teorijų būta. -- Makenzis (aptarimas) 11:45, 12 rugsėjo 2023 (EEST)[atsakyti]
Na taip, visokių gandų yra.--Ed1974LT (aptarimas) 11:51, 12 rugsėjo 2023 (EEST)[atsakyti]
  1. Ambrazas, S. (2000). Daiktavardžių darybos raida II. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ISBN 5-420-01460-2.
  2. http://www.samogit.lt/KALBA/raspamatai.lt.htm