Roma

Koordinatės: 41°54′0″ š. pl. 12°30′0″ r. ilg. / 41.90000°š. pl. 12.50000°r. ilg. / 41.90000; 12.50000 (Roma)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Roma
it. Roma
            
Koliziejus
Roma
Roma
41°54′0″ š. pl. 12°30′0″ r. ilg. / 41.90000°š. pl. 12.50000°r. ilg. / 41.90000; 12.50000 (Roma)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Lacijus Lacijus
Provincija Romos provincija
Įkūrimo data 753 m. pr. m. e. balandžio 21
Meras Virginia Raggi
Gyventojų (2020[1]) 2 787 959
Plotas 1 285,31 km²
Tankumas (2020[1]) 2 169 žm./km²
Altitudė 21 m
Pašto kodas nuo 00121 iki 00199
Tinklalapis comune.roma.it
Vikiteka Roma
Miesto globėjas (-ai) Šv. Petras ir Šv. Paulius
Kirčiavimas Romà

Roma – Italijos sostinė (nuo 1870 m.) ir didžiausias miestas, esantis šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės. Administracinis ir politinis centras (prezidento, ministerijų būstinės), Lacijo regiono sostinė ir pagrindinis miestas. Didelis turizmo centras, turintis daugybę antikinių ir viduramžių paminklų (I amžiaus Koliziejus, rūmai, akvedukai, fontanai ir kiti statiniai), turtingus muziejus. Svarbus automobilių, elektrotechnikos, lengvosios pramonės centras, didelis oro (Fiumicino-Leonardo da Vinci oro uostas), geležinkelio ir automobilių transporto mazgas. Mieste veikia metropolitenas. Pačiame mieste yra Vatikano valstybė – popiežiaus rezidencija. Romos centras nuo Antikos laikų išsidėstęs ant septynių kalvų, todėl Roma dažnai vadinama „miestu ant septynių kalvų“.

Roma vadinama amžinuoju miestu. Per Italijos viduryje esančią Lacijo sritį teka legendomis apipintas Tibras. Šios upės krantuose prieš pustrečio tūkstančio metų buvo įkurtas vienas seniausių pasaulio miestų, dabartinė Italijos sostinė Roma. Tai nepaprastas miestas – muziejus. Didžiausią įspūdį kelia senovės Romos laikų statiniai: Koliziejus, Panteonas, Forumas, katakombos ir kt. Unikalus šis miestas dar ir tuo, kad jame yra mažytė popiežiaus valstybė – Vatikanas. 2019 m. Roma buvo trečias labiausiai turistų lankomas miestas Europos Sąjungoje ir keturioliktas pagal šį rodiklį pasaulyje.[2] Miesto istorinis centras yra įtrauktas į UNESCO ir Pasaulio paveldo sąrašą. Daugelis miesto objektų, tokių kaip Vatikano muziejai, Koliziejus ir kt., patenka tarp 50-ies pasaulio labiausiai lankomų turistinių objektų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Romos istorija.

Priešistoriniai laikai ir Antika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palatino kalva
Romos simbolis vilkė, maitinanti vaikus Romulą ir Remą (statula „Kapitolijaus vilkė“, Kapitolijaus muziejai)

Romą ant Palatino kalvos geležies amžiuje įkūrė lotynų gentys. Pirmieji gyventojai buvo avių augintojai (apie 800–750 m. pr. m. e.), vėliau užsiėmę ir amatais bei prekyba su kaimynais.

Pagal legendą, pirmąkart užrašytą Livijaus, Romą 753 m. pr. m. e. įkūrė Romulas. Nužudęs savo dvynį brolį Remą, Romulas tapo pirmuoju Romos karaliumi. Nuo šios datos romėnai skaičiavo metus (Ad urbe condita arba A. U.C). Pasak legendos, Romą įkūrė vyrai, kurie netrukus nusprendė pagrobti moterų iš sabinų genties.

Po Romulo buvo dar šeši karaliai. Numa Pompilijus (apie 715–673 m. pr. m. e.) savo karaliavimo laikotarpiu įvedė Vestos kultą, o Ankus Marcijus (642–617 m. pr. m. e.) išplėtė Romos kontroliuojamą teritoriją iki pat Tirėnų jūros. Gyventojai tuo metu dalijosi į dvi grupes – patricijus, kurie priklausė aristokratijai, ir plebėjus, kurie buvo laisvi Romos gyventojai, tačiau neturėjo jokių politinių teisių.

Patricijai buvo tikrieji lotynų palikuonys, save vadinę patres. Jie buvo susibūrę į grupes (lot. gentes), kurių nariai dalyvavo tuose pačiuose kultuose, o jų vaikai tuokėsi ir prekiavo tarpusavyje. Tuo tarpu plebėjai greičiausiai buvo sabinų palikuonys bei kiti atvykėliai. Tarp patricijų ir plebėjų galėjo būti tik klientiniai santykiai, t. y. plebėjas galėjo tapti kurios nors iš patricijų giminės klientu, tuo pačiu gaudamas jų apsaugą (teisinę ir ekonominę)..

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra kelios vardo kilmės nuomonės. Vyraujančios iš jų yra šios:

  • Pagal Romulo ir Remo, mitinių miesto įkūrėjų, vardus.
  • Pagal archaiškus Tibro upės, kuri teka per Romą, pavadinimus – Rumon arba Rumen, kurie sudaryti iš graikų ir lotynų kalbų veiksmažodžio tekėti.
  • Nuo etruskų kalbos žodžio ruma, kurio šaknis rum reiškia žindymą – pagal žymiąją legendą Romos įkūrėjus Romulą ir Remą užaugino ir žindė vilkė.
  • Pagal graikų kalbos žodį ῥώμη (rhōmē), reiškiantį stiprybę.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romos rajonai

Roma yra Italijos sostinė, o joje yra įsikūrusios visos pagrindinės politinės šalies institucijos – Vyriausybė, Prezidentūra, Ministerijos, Italijos konstitucinis teismas.

Nuo 2013 m. Roma yra dalinama į 13 rajonų. Anksčiau jų buvo 20, tačiau Fiumičino balsavimo būdu nutarė būti savarankiška ir atsiskirti nuo Romos. Miestas dar dalinamas į kitus administracinius vienetus. Tarkim miesto istorinis centras dalinamas dar į 22 smulkesnius rajonus.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Imperatoriaus Augusto valdymo metu Roma buvo didžiausias pasaulio miestas. Kol gyvavo Romos imperija, mieste gyveno daug gyventojų, tačiau po imperijos žlugimo dramatiškai krito gyventojų skaičius ir pačiame Romos mieste (mažiau nei 50 000). Kai buvo suvienyta visa Italija 18601861 m. mieste gyveno apie 200 000 gyventojų, o nuo to laiko skaičius nuolat augo.

2007 m. mieste gyveno 2 718 768 gyventojai, o visame Romos rajone apie 4 milijonus. 47.2 % gyventojų sudarė vyrai, 52.8 % – moterys. Vaikai iki 18 metų sudarė 17 % gyventojų, o pensinio amžiaus žmonės – 20.76 %. Romos gyventojų tarp 2002 ir 2007 m. padaugėjo 6.54 %.

Etninės grupės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. 92.63 % Romos gyventojų sudarė italai. Kitos didesnės etninės grupės yra iš Europos – 3.14 % (daugiausiai rumunai ir lenkai), 1.28 % buvo iš Azijos (daugiausiai Filipinų), 1.09 % sudarė Šiaurės ir Pietų Amerikos piliečiai (daugiausiai argentiniečių).

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau, nei įprasta visoje Italijoje, Romoje didelė dalis gyventojų yra Romos katalikai. Tam įtakos turi ir tai, kad Romoje yra įsikūręs Šventasis Sostas, taip pat mieste yra apie 900 bažnyčių, daug kitų šventų vietų.

Miesto architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romos architektūra plėtojosi per ilgus šimtmečius. Ilgą laiką Roma buvo vienas Europos klasikinės architektūros centrų, kuriame buvo sukurti tokie architektūros objektai: arka, kupolas ir skliautas. XI, XII ir XIII amžiuose Romoje buvo plačiai naudojamas romanikos stilius, o vėliau Roma tapo pagrindiniu renesanso ir baroko centru. Mieste plačiai paplitę ir klasicizmo bei fašistinės architektūros stiliai.

Antikinė Roma[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas Romos simbolių yra Koliziejus (70-80 m.) – didžiausias kada nors pastatytas amfiteatras Romos imperijoje. Jame tilpdavo 50 000 žiūrovų, kurie stebėdavo gladiatorių kovas. Šio laikotarpio statinių sąraše yra Forumas, Panteonas, katakombos, Švento Angelo pilis ir kiti.

Viduramžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduramžių architektūros statinių Romoje yra daugiausiai iš visų Italijos miestų. Ankstyvosios krikščionybės laikais pastatyta ketvirta pagal dydį Romos bažnyčia – Didžioji Švč. Marijos bazilika. IV a. pastatyta kita didinga Romos bažnyčia – Šv. Pauliaus bazilika už sienų. Ji buvo iš pagrindų perstatyta XIX a.

Renesansas ir Barokas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baroko stiliaus Trevi fontanas

Roma buvo pagrindinis Renesanso centras po Florencijos. Tarp didžiausių šio stiliaus darbų mieste yra Mikelandželo suprojektuota Kapitolijaus kalvos viršūnė. Dar vienas didingas ir svarbus šio stiliau statinys – Kvirinalo rūmai. Pastatyti 1573 m. iki 1870 m. buvo popiežių vasaros rezidencija, o šiuo metu tai Italijos respublikos prezidento rezidencija.

Dauguma didelių miesto aikščių dabartinę savo išvaizdą įgavo būtent renesanso ir baroko stilių vyravimo metais. Tarp tokių aikščių – viena didžiausių visoje Romoje Navonos aikštė. Vienas žymiausių Baroko stiliaus pavyzdžių – Trevi fontanas.

Neoklasicizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1870 m. Roma tapo Italijos karalystės sostine. Būtent šiuo laikotarpiu didelę dalį miesto architektūros stiliaus įtakojo klasicizmo architektūra. Didelė dalis naujų pastatų buvo skirta vyriausybinėms organizacijoms, ministerijoms ir kitoms svarbioms įstaigoms. Vienas labiausiai žinomu neoklasicizmo stiliaus statinių yra Viktoro Emanuelio II paminklas, baigtas statyti 1935 m.

Fašizmo architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fašizmo režimas, kuris valdė Italiją nuo 1922 iki 1943 m., sukūrė savitą architektūros stilių, kuris turi ryšių su antikinės Romos architektūra. Žinomiausias fašizmo stiliaus kūrinių yra E.U.R. kvartalas. Šios miesto dalies branduolį sudaro pastatų kompleksas, skirtas 1942 m. pasaulinei parodai, kuri neįvyko dėl karo. Nuo šios parodos pavadinimo kilęs kitas kvartalo pavadinimas E.42 (Esposizione 42). Idėja sukurti šį kvartalą kilo Benito Mussolini 1935 m.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Roma yra tarptautinis aukštojo mokslo centras. Romos pirmasis universitetas – La Sapienza (įkurtas 1303 m.) – yra didžiausias Europoje ir antras pagal dydį pasaulyje. Jame studijuoja daugiau nei 150 000 studentų. Du naujesni universitetai taip pat labai populiarūs – 1982 m. įkurtas Tor Vergata, 1992 m. – Roma Tre. Mieste taip pat yra daug pontifikacinių universitetų, kuriuos prižiūri Šventasis Sostas. Pontifiko Gregorijaus universitetas, įkurtas 1551 m., laikomas seniausiu Jėzuitų universitetas pasaulyje. Romoje yra nemažai ir privačių universitetų.

Muzika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Roma yra svarbus muzikos centras. Mieste yra įsikūrusi Nacionalinė Sesilijos muzikos akademija, įkurta 1585 m. Ši akademija yra viena seniausių muzikos institucijų pasaulyje. Mieste yra operos teatras, taip pat kitos svarbios muzikos institucijos. 1991 m. mieste vyko Eurovizijos dainų konkurso finalas, o 2004 m. – MTV Europos muzikos apdovanojimų ceremonija.

Kinas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romoje yra įsikūrusi Cinecittà studija – visos Italijos kino centras. Studiją 1937 m. įkūrė italų fašistas Benitas Musolinis. Ši studija yra didžiausias kino centras Europoje ir antras pasaulyje po Holivudo. Studijoje dirba daugiau nei 5 000 kino profesionalų. Šiuo metu Cinecittà studija yra vienintelė studija pasaulyje, kurioje visas filmų kūrimas (nuo filmavimo iki montažo) vyksta vienoje vietoje.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis miesto Olimpinis stadionas

1960 m. Romoje vyko XVII vasaros olimpinės žaidynės.

Romoje populiarus regbis. Savo namų rungtynes Flaminio stadione žaidžia nacionalinė Italijos regbio rinktinė.

Kiekvienų metų gegužę Romoje vyksta ATP serijos teniso varžybos.

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip ir visoje Italijoje, Romoje populiariausia sporto šaka yra futbolas. Miesto olimpinis stadionas talpina 72 700 žmonių. Šiame stadione 2009 m. surengtos UEFA čempionų lygos finalinės rungtynės. Šiame stadione savo namų rungtynes žaidžia Serie A ekipos – AS Roma ir SS Lazio. XX a. pradžioje buvo stiprus SS Alba-Audace Roma klubas.

Romoje 1934 m. vyko II pasaulio futbolo čempionatas, 1968 m. – III Europos futbolo čempionatas, 1980 m. – VI Europos futbolo čempionatas, o 1990 m. – XIV pasaulio futbolo čempionatas.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu Romos miestas yra didelis transporto mazgas. 2009 m. buvo baigtas transporto žiedas Grande Raccordo Anulare (italų klb. Didžiojo žiedo jungtis), kuris juosia visą Romos miestą. Jo ilgis siekia 68,2 km. Romos miesto dalis ir žiedą jungia 32 išvažiavimai.

Romos Termini traukinių stotis yra viena didžiausių Europoje. Kasdien joje apsilanko apie 400 000 keleivių. 2006 m. gruodžio 23 d. Termini stotis buvo dedikuota popiežiui Jonui Pauliui II.

Panaši dedikavimo situacija yra ir su vienu iš trijų oro uostų Fiumicino – jis dar vadinamas Leonardo da Vinči vardu. Kasmet oro uostas aptarnauja apie 35 milijonus keleivių. Da Vinčio oro uostas 2012 m. buvo 8-tas Europoje (36 980 911 milijonų keleivių) pagal keleivių skaičių.[3] Kiti du Romos oro uostai – Čijampino ir Viterbo yra mažesni. Pirmasis naudojamas civiliniam oro transportui, antrasis – privatiems lėktuvams ir sraigtasparniams.

1955 m. Romoje atsidarė metropolitenas. Nuo 2015 m. mieste veikia trys linijos (A, B ir C), kurios sudaro 60 km linijų. Visos linijos susikerta Termini stotyje. C linija yra pirmoji visiškai automatizuota linija mieste. Planai statyti ketvirtąją D liniją atidėti neribotam laikui.

Romos gatvėmis rieda tramvajai, autobusai ir troleibusai. Mieste yra 350 autobusų linijų, kuriose yra apie 8 000 stotelių. Tramvajai važiuoja 39 km miesto gatvėmis. Nuo 2005 m. Romoje veikia 1 troleibuso 11,5 km ilgio linija, kurią aptarnauja Solaris troleibusai.

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Roma turi vieną pagrindinį miestą partnerį ir kitus miestus partnerius.

  • Broliškas miestas – Paryžius, Prancūzija. Šių dviejų miestų draugystę puikiai parodo jų šūkis – prancūziškai: Seule Paris est digne de Rome; seule Rome est digne de Paris; itališkai: Solo Parigi è degna di Roma; solo Roma è degna di Parigi; lietuviškai: Tik Paryžius vertas Romos; tik Roma verta Paryžiaus.
  • Miestai partneriai:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dato Istat - Popolazione residente al 31 ottobre 2020 (dato provvisorio).
  2. „World's most visited cities“. CNN. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-07.
  3. Dicembre 2012 Archyvuota kopija 2013-12-02 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose