Slovėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Slovėnai
Slovėnai tradiciniais XIX a. drabužiais
Slovėnai tradiciniais XIX a. drabužiais
Gyventojų skaičius ~2,5 mln.
Populiacija šalyse Slovėnijos vėliava Slovėnija:
  1 800 000

Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos:
  178 415
Italijos vėliava Italija:
  ~83 000 – 100 000
Vokietijos vėliava Vokietija:
  50 000
Kanados vėliava Kanada:
  35 940
Argentinos vėliava Argentina:
  ~30 000
Australijos vėliava Australija:
  20 000 – 25 000
Austrijos vėliava Austrija:
   24 855
Kroatijos vėliava Kroatija:
   13 173

Kalba (-os) slovėnų
Religijos katalikai (dauguma), protestantai
Giminingos etninės grupės kroatai, serbai, bosniai ir kiti pietų slavai

Slovėnai (slovėn. Slovenci) – pietų slavų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Balkanuose, daugiausia Slovėnijoje. Kalba slovėnų kalba. Populiacija sudaro ~2,5 mln. žmonių. Slovėnai sudaro nedideles tautines mažumas, įsikūrusias aplink šiuolaikinę Slovėnijos valstybę: Vengrijoje (Vašo medė), Italijoje (Triesto, Udinės, Goricijos provincijos), Austrijoje (Karintija), Kroatijoje, Serbijoje. Slovėnų diaspora gyvena JAV, Australijoje, Argentinoje, Vokietijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, kitose Europos, Pietų Amerikos šalyse.

Slavai į regioną tarp Alpių ir Adrijos jūros atsikraustė VI a. Čia jie sudarė valstybinį darinį, kuriam vadovavo karalius Samo. Nors jam mirus, genčių sąjunga žlugo, dabartinėje Karintijoje susidarė slavų valstybė Karantanija. Dėl avarų pavojaus, VIII a. Karantanijos slavai apsikrikštijo ir sudarė sąjungą su bavarais. Dėl vengrų ir germanų invazijų, ši slavų valstybė žlugo.

Slovėnų tauta pradėjo formuotis XVI a., kuomet slovėnų žemėse prasidėjo reformacija, pastorius Primož Trubar pradėjo užrašinėti kūrinius slovėnų kalba. Toliau slovėnų tauta formavosi Austrijos-Vengrijos laikais, o XIX a. susiformavo slovėnų nacionalizmas, iškelta nepriklausomos Slovėnijos idėja. XIX a. pab. – XX a. pr. daug slovėnų emigravo į JAV ir kitas Amerikos šalis. Po I pasaulinio karo dauguma slovėnų įstojo į Jugoslavijos karalystę. Italijoje likę slovėnai buvo prievarta asimiliuojami, todėl daug jų emigravo į Vakarus arba į Jugoslaviją. Tuo tarpu Karintijos slovėnai referendume nubalsavo už pasilikimą Austrijos sudėtyje. Po II pasaulinio karo, slovėnai išliko Jugoslavijos sudėtyje, prie jos prijungta dalis Italijos slovėnų žemių (Triestas po ilgų ginčų liko Italijai). Jugoslavijoje Slovėnija buvo ekonomiškai lyderiaujanti respublika, o 1991 m. (po 10-ies dienų karo), Slovėnija tapo nepriklausoma šalimi.