Subdukcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Subdukcija – geologinis procesas, kai viena Žemės litosferos plokštė slenka po kita litosferos plokšte.[1] Paprastai šis procesas stebimas okeaninės plokštės ir kontinentinės plokštės sandūroje. Okeaninė plokštė, būdama tankesnė, nes sudaryta iš tankesnių uolienų, palenda po kontinentine plokšte. Šioje sandūroje, vadinamoje subdukcijos zonoje, formuojasi giliavandenis lovys (dar vadinama įduba). Slinkdama gilyn į mantiją, okeaninė plokštė pradeda lydytis, o susidariusi magma kyla į Žemės paviršių. Tokiu būdu formuojasi arba kalnai su ugnikalniais, arba salų lankai. Subdukcijos zonose dažni žemės drebėjimai, cunamiai, ugnikalnių išsiveržimai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jolanta Čyžienė. Subdukcija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 635 psl.