Tarinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būseną ar jo ypatybę. Jis atsako į klausimus:

  • veiksnys veikia (veikė, veikdavo…) ar neveikia (neveikė)?
  • kas vyksta, darosi?
  • kas pasakyta apie veiksnį (kas jis, koks jis)?

Daugumoje atvejų tarinys yra reiškiamas veiksmažodžiu, tarkime, sakinyje „Kačiukas užmigo“, tačiau kartais, ypač kai veiksmažodis nurodo veiksnio būseną ar ypatybę, naudojamos „yra + vardažodis“ konstrukcijos („Kačiukas yra rainas“ arba „veiksmažodis + bendratis“ („Kačiukas mėgsta lakti pieną“). Šios konstrukcijos gali būti ir sujungtos: „Kačiukas gali būti susirgęs“.

Tariniui pavaldžios sakinio dalys yra papildiniai ir aplinkybės. Kartu su veiksniu tarinys sudaro sakinio gramatinį centrą. Viename gramatiniame centre gali būti keli tariniai.

Tarinių rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal sudarymo būdus tariniai yra skirstomi į keturias rūšis.

Žymėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastai tarinys žymimas dviem linijomis.