Pagrindinis puslapis
Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
Savaitės straipsnis
Lieplaukės šv. Jurgio bažnyčia – bažnyčia Telšių rajono savivaldybėje, stovinti Lieplaukės kaime, prie Plungės-Telšių kelio. 1421–1842 m. Lieplaukė buvo Žemaičių vyskupo valda. Bažnyčia minima nuo 1613 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1621 m. (buvo Alsėdžių parapijos filija). Ją 1627 m. sudegino Švedijos kariuomenė. 1673 m. atstatyta. 1766 m. bažnyčiai skirti 2 valakai žemės. 1844 m. įkurta parapija. Parapijiečių lėšomis 1861–1862 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją 1882 m. konsekravo vyskupas Aleksandras Beresnevičius. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išsivežė 2 varpus. Bažnyčios architektūra yra vertinga kaip XIX a. pabaigos liaudiškos medinės Žemaitijos architektūros pavyzdys, išlaikęs kai kurias senas archajiškas formas. Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė. Virš trapecinio frontono iškilęs bokštas būdingas romantizmo epochos architektūrai. Statinio langai, durys – arkinio tipo. Arkinis motyvas puošia ir dvitarpsnį bažnyčios bokštą. Bažnyčios vidaus erdvė vientiso tūrio. Erdvi presbiterija apribota sijos su krucifiksu. Virš sijos įtaisytas Nukryžiuotasis pažymėtas sukūrimo data – 1863 m. Interjero erdvę dengia plokščios lubos. Centre bei transepto galuose įrengtos dekoruotos rozetės. Išsiskiria karnizinis juostinis tamsiai mėlynos spalvos ornamentinis apvadas, sudarytas iš bažnytinių reikmenų simbolikos, suteikiančios klasicistinio stiliaus bruožų. |
birželio 23 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva
![]() Majų mitologija – majų tikėjimų ir mitų visuma. Tūkstantmečiais majų mintys ir veiksmai buvo smarkiai veikiami kosmologijos, laiko ir erdvės suvokimo. Jų pasaulėvaizdis rėmėsi sudėtinga politeistine religine sistema. Ši religinė sistema buvo sukurta dar archajiniais laikais, anksti prieš civilizacijos suklestėjimą (kuris laikomas klasikiniu laikotarpiu, II–IX a.). Tūkstantmečių bėgyje ši sistema buvo išplėsta, šiek tiek keitėsi priklausomai nuo vietos ir laiko, tačiau esminiai tikėjimo elementai, tradicijos, apeigos išliko nepakitę. Majų tikėjimas buvo artimai susijęs su kitomis Mezoamerikos kultūromis. Majų religinės tradicijos yra išlikusios iki šių dienų, tačiau dėl kolonizatorių įtakos ir ilgo laiko, skiriančio majų palikuonis nuo tikėjimo klestėjimo laikotarpio, gerokai pakitusios. Nepaisant klasikinės majų civilizacijos žlugimo X a. pr., kai majų gyvenamoje teritorijoje sustojo monumentaliosios architektūros pastatų, šventyklų, bareljefų, stelų statyba, smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius, miestai buvo apleisti, pati majų tauta išlaikė ir tęsė savo tikėjimą ir tradicijas. Išlikusius tų tradicijų ženklus galima išvysti architektūros elementuose Jukatano pusiasalio šiaurėje, kur suklestėjo poklasikinė majų civilizacija. Tiesa, ji buvo smarkiai veikiama centrinės Meksikos slėnių ir Meksikos įlankos pakrantės kultūrų. Pietų žemumų ir kalnuotojo arealo (Gvatemalos) majai praktiškai nutraukė visas monumentaliasias statybas, tačiau tikėjimai ir tradicijos išliko ir XVI–XVII a. buvo aprašyti kolonizatorių. Šios savaitės iniciatyva yra Mitologija ir tautosaka. |
Naujienos
|
Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
|