CV90
| CV90 | |
|---|---|
| |
| Tipas | Pėstininkų kovos mašina |
| Kūrėjas | Hägglund & Söner, Bofors |
| Šalis |  Švedija
|
| Sukurta | 1983–1988[1] |
| Gaminta | Nuo 1991[1] |
| Gamintojas | BAE Systems AB |
| Pagaminta vienetų | Virš 1400[2] |
| Naudota | Nuo 1994[1] |
| Charakteristikos | |
| Ekipažas | Min. 3 (vadas, vairuotojas, šaulys) |
| Masė (t) | 23–38 tonos |
| Kovinė masė (t) | |
| Ilgis (m) | 6,8 m |
| Plotis (m) | 3,2 m |
| Aukštis (m) | 2,8 m |
| Šarvo storis (mm) | |
| Pagrindinis ginklas | 40 mm Bofors L/70 arba 35 mm/50 Bushmaster arba 30 mm/40 Bushmaster |
| Kalibras | |
| Papildomi ginklai | 7,62 mm kalibro kulkosvaidis |
| Važiuoklė (formulė) | Torsioninė |
| Kelio prošvaisa | |
| Variklis | |
| Variklio galia (AJ, (kW)) | |
| Kuras | |
| Nuotolis plentu (km) | |
| Važiavimo greitis (km/h) | 70 km/h |
| Plaukimo greitis (km/h) | {{{Plaukimo greitis}}} |
| Įveik.sienelės aukštis (m) | |
| Įveik.griovio plotis (m) | |
| Įveik.įkalnė | |
CV90 (Combat Vehicle 90; šved. Stridsfordon 90) – Švedijoje sukurta vikšrinė pėstininkų kovos mašina ir šarvuočių šeima. Kovos mašina pradėta naudoti 1994 metais.
CV90 platformos dizainas nuolat tobulėjo, atsižvelgiant į technologinę pažangą ir kintančius kariuomenių reikalavimus. Šiuo metu moderniausias gaminamas variantas yra CV90 Mk IV. Ankstyvieji CV90 variantai Švedijos kariuomenėje dažniausiai naudojo Bofors gamybos bokštelį, ginkluotą 40 mm automatine patranka. Tačiau naujesni CV90 variantai naudoja modernesnį BAE Systems gamybos bokštelį, ginkluotą 30 mm arba 35 mm Bushmaster automatine patranka.
2024 m. pabaigoje Lietuva nusprendė pradėti derybas su gamintoju dėl CV90 pėstininkų kovos mašinų įsigijimo.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Devintojo dešimtmečio pradžioje Švedijos kariuomenė turėjo daug skirtingų šarvuočių tipų, kurie reikalavo intensyvios techninės priežiūrios bei kurie nebeatitiko tų dienų karinių poreikių.[4] Be to, Švedijos priimti sprendimai reikalavo didesnio kariuomenės mechanizavimo.[1] Todėl buvo nuspręsta sukurti naują, modernią pėstininkų kovos mašiną, kuri taip pat tarnautų kaip vieninga šarvuočio platforma ir kitiems poreikiams.[4] 1983 m. buvo pradėtas CV90 projektas, o pėstininkų kovos mašiną per keletą metų suprojektavo kompanijos Hägglund & Söner ir Bofors (dabar, BAE Systems), pagal Švedijos gynybos resursų administracijos (šved. Försvarsmakten) užsakymą.[1][5] Pirmasis prototipas (Strf 9040) buvo pagamintas 1988 metais, o serijinė gamyba pradėta 1991 metais.[1] Aktyvią tarnybą Švedijos karinėse pajėgose pradėjo 1994 m.[1] Vėliau kovos mašiną įsigijo ir pradėjo naudoti Šiaurės bei kitos Europos šalys.
Variantai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvieji modeliai Švedijos kariuomenėje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1994–2002 m. Švedijos kariuomenei buvo gaminami CV9040 (šved. Strf 9040) modeliai, kurių iš viso pristatyta 509.[6] Pėstininkų kovos mašinos ginkluotos Bofors 40 mm L/70 automatine patranka. Tačiau CV90 šarvuočių šeima ir jų pagrindu taip pat buvo pagamintos TriAD oro gynybos sistemos, inžinerinės karinės mašinos, taip pat vadovavimo ir stebėjimo mašinos; be to, buvo planuojama kurti savaeigius minosvaidžius.[5] Šios mašinos turi Scania DI 14 dyzelinius variklius, kurių pajėgumas 550 AG (hp).[5] Nuo 1997 m. užsakytos mašinos turėjo stabilizuotą patranką bei kitus patobulinimus ir yra vadinamos CV9040A.[5] Vėliau buvo atliktos ugnies valdymo sistemų ir kitos modernizacijos, šie modeliai žinomi kaip CV9040B ir CV9040C.[7] Duomenys apie CV9040 šarvus neskelbiami, tačiau manoma, kad kovos mašinos priekinė arka yra suprojektuota atlaikyti bent 23 mm šarvamušius sviedinius.[5]
Šie pirmos kartos variantai retrospektyviai dar vadinami Mk 0 (arba Mark 0).[5]
CV9 Mk I/II
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1994 m. Norvegijos kariuomenė užsakė modifikuotą CV90 modelį.[8] CV9030N modelis, dar žinomas kaip Mk I, turi 30 mm Bushmaster II automatinę patranką, kuri yra pilnai stabilizuota ir gali atidengti ugnį mašinai judant. Taip pat įrengtas galingesnis Scania 680 AG (hp) variklis, integruota MBDA Eryx prieštankinė raketa, įdiegti modernesni termovizoriai bei atlikti kiti patobulinimai.[9]
Dešimtajame dešimtmetyje Šveicarija ir Suomija užsisakė CV90 modelius su savo modifikacijomis, CV9030CH ir CV9030FIN, kurie dar žinomi kaip Mk II.[10] Šie modeliai didele dalimi kurti CV9030N pagrindu, tačiau su papildomais patobulinimais: pilnai elektroninė patrankos kontrolė, atskiri termovizoriai/stebėjimo įrengimai vadui ir šauliui, papildomi periskopai ir stebėjimo įrangos patobulinimai, mūšio valdymo ir informacinė sistema bei video tinklas, 140 mm pakeltas stogas gale ir kt.[10] Šios kartos mašinos laikui bėgant buvo toliau modernizuojamos.
CV90 Mk III
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg?lang=lt)
2004 m. Nyderlandų kariuomenė užsisakė CV9035NL modelį, su 35 mm Bushmaster III automatine patranka. Šie modeliai taip pat turėjo reikšmingų patobulinimų: kompiuterizuota ugnies valdymo sistema su amunicijos programavimu; pilnai apsisukančio stebėjimo kameros, su trečios kartos termovizoriais ir visiškai stabilizuotu vaizdu, tiek vadui, tiek šauliui.[11] Šie modeliai taip pat turi sustiprintą viršutinį šarvą. 2005 m. Danijos kariuomenė užsisakė CV9035DK modelį, kuris reikšmingai nesiskyrė nuo CV9035NL. 2014 m. Estija užsisakė CV9035NL variantų iš Nyderlandų.[12] 2020 m. Nyderlandų kariuomenė pradėjo naudoti guminius vikšrus (angl. composite rubber track), kurie sumažina svorį bei triukšmą mašinos viduje.[13]
CV9035NL ir CV9035DK modeliai dar yra žinomi kaip Mk III.[11] Kaip ir Mk I/II modeliai, šios kartos mašinos laikui bėgant buvo papildomai modernizuojamos, o pritaikytos technologijos panaudotos naujos kartos modeliuose.[13]
CV90 Mk IV
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mk IV šiuo metu yra pažangiausi CV90 gaminami modeliai. Šie modeliai integruoti su Izraelio gamybos Iron Fist aktyvios apsaugos sistema bei Spike LR prieštankinėmis raketomis, turi aktyvią pakabą (angl. active damping), modernizuotas elektronines ir kompiuterines sistemas su papildytosios realybės funkcija, taip pat turi naują 1,000 AG (hp) variklį ir kt. patobulinimus.[14][15]
2022–2023 m. šių modelių užsakė Slovakija bei Čekija, tačiau su skirtingo kalibro Bushmaster automatine patranka: Slovakija pasirinko 35 mm, o Čekija 30 mm. Šie modeliai šaltiniuose dar vadinami CV9035SK ir CV9030CZ.[16][2] 2024 m. Švedija ir Danija užsisakė CV9035 Mk IIIC modelių, kurie turi pasyvią pakabą, bet iš esmės yra tapatūs Mk IV.[17][18]
Kiti CV90 variantai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra naudojami įvairūs kiti CV90 šeimos variantai. Švedija naudoja Grkpbv 90 120 mm savaigius minosvaidžius; Lvkv 9040 (TriAD) savaeiges oro gynybos sistemas su PS-95 radaru bei 40 mm programuojamais sviediniais ir kt.[7] Taip pat buvo sukurta įvairių CV90 prototipų: Armadillo šarvuotis ginkluotas 50 Browning kulkosvaidžiu, CV90120T lengvasis tankas su 120 mm patranka ir įvairūs kiti.[7][19]
Kovinis naudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]CV90 (9040C variantą) pirmą kartą kovinėmis sąlygomis panaudojo Švedija, 2004 metais, Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijoje Liberijoje.[6] Vėliau, Norvegijos pajėgos naudojo šias kovos mašinas (CV9030N variantą) Afganistano karo metu, nuo 2007 metų, kur CV90 dalyvavo aktyviuose mūšiuose.[20] Nuo 2010 metų šias mašinas (CV9035DK variantą) Afganistane taip pat naudojo Danija, o dalis mašinų ir danų karių nukentėjo nuo improvizuotų sprogstamųjų užtaisų.[21]
2023 m. sausio mėnesį Švedija paskelbė, kad perduos 50 kovos mašinų (CV9040C variantų) Ukrainai.[22] Tų pačių metų vasarą CV90 buvo pradėtos naudoti Rusijos–Ukrainos kare.[23] Mūšiuose kovos mašinos pasižymėjo kaip turinčios didelę ugnies galią ir efektyviai apsaugančios įgulą.[24]
Operatoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalys, naudojančios CV90:[25][22][12]
Šalys, pasirašiusios CV90 įsigijimo sutartis:[2]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 „Milstolpar för Stridsfordon 90“. FMV (švedų). Suarchyvuotas originalas 2013-01-22.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 „Czech Republic awards BAE Systems $2.2 billion contract to acquire 246 CV90s“. BAE Systems (anglų). 2023-05-24. Nuoroda tikrinta 2025-02-21.
- ↑ „Budrys: VGT pasiūlė sudaryti tankų įsigijimo sutartį“. Delfi. 2024-10-22. Nuoroda tikrinta 2025-02-22.
- ↑ 4,0 4,1 Gander, Terry (2014). The Bofors Gun. Pen & Sword Military. pp. 246–248. ISBN 9781783462025.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 Foss 2011, p. 429.
- ↑ 6,0 6,1 „FMV - Stridsfordon 90“. Suarchyvuotas originalas 2013-10-14. Nuoroda tikrinta 2013-10-13.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 „CV90: History, modifications, operators. Ukrainian prospective“. Ukrainian Military Center. 2023-06-20. Nuoroda tikrinta 2025-02-23.
- ↑ Foss 2011, p. 424.
- ↑ Foss 2011, pp. 424–425.
- ↑ 10,0 10,1 Foss 2011, p. 426.
- ↑ 11,0 11,1 Foss 2011, p. 427.
- ↑ 12,0 12,1 „Estonia to acquire CV90 infantry combat vehicles“. Estonian Ministry of Defence. 2014-12-03. Nuoroda tikrinta 2025-02-23.
- ↑ 13,0 13,1 „Rubber tracks to enhance Dutch CV90s“. Shephard Media. 2020-10-30. Nuoroda tikrinta 2025-02-23.
- ↑ „BAE Systems introduces next evolution of Infantry Fighting Vehicle with new CV90 MkIV“. BAE Systems. 2018-01-24. Suarchyvuotas originalas 2023-04-04. Nuoroda tikrinta 2023-04-04.
- ↑ „CV90MkIV“. BAE Systems. Suarchyvuotas originalas 2023-01-02. Nuoroda tikrinta 2023-01-02.
- ↑ „BAE Systems signs contract with Slovakia's KOVAL SYSTEMS for CV90 production“. BAE Systems. 2023-05-02. Nuoroda tikrinta 2024-02-23.
- ↑ „BAE Systems awarded $2.5 billion in contracts with Denmark and Sweden for new CV90 combat vehicles“. BAE Systems. 2024-12-06. Nuoroda tikrinta 2025-02-01.
- ↑ „Eurosatory 2024: Sweden procures 50 CV9035 MkIIIC IFVs“. Janes. 2024-06-20. Nuoroda tikrinta 2025-02-23.
- ↑ Foss 2011, pp. 426–430.
- ↑ „Vi har trent for dette lenge“ (norvegų). Norwegian Armed Forces. 2007-11-08. Suarchyvuotas originalas 2007-11-09. Nuoroda tikrinta 2007-11-10.
- ↑ „Nye køretøjer står stille i Helmand“ (danų). 2010-04-09. Suarchyvuotas originalas 2010-04-12. Nuoroda tikrinta 2025-02-23.
- ↑ 22,0 22,1 Martorell, Jenny (2023-01-19). „Klart: Artillerisystemet Archer levereras till Ukraina“. SVT Nyheter (švedų). Suarchyvuota iš originalo 2023-01-19. Nuoroda tikrinta 2023-01-19.
- ↑ Axe, David (2023-06-29). „Ukraine's CV90 Fighting Vehicles Have Guns Like Chainsaws. And They Just Reached the Woods Of Eastern Ukraine“. Forbes. Nuoroda tikrinta 2023-08-23.
- ↑ „Powerful CV-90 Fighting Vehicles to Be Beefed Up on Front Line“. Kyiv Post (anglų). 2024-02-08. Nuoroda tikrinta 2025-02-22.
- ↑ Foss 2011, pp. 426–429.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Foss, Christopher F, red. (2011). Jane's Armour & Artillery 2011-2012. IHS Jane's. ISBN 9780710629609.
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |