Diodas

Diodas – elektronikos įtaisas, paprastai skirtas praleisti elektros srovę viena kryptimi. Jo varža viena kryptimi yra maža (idealiu atveju - nulinė), o kita kryptimi - didelė (idealiu atveju - begalinė). Diodais apibendrintai vadinami puslaidininkis diodas ir lempinis diodas.

Šiandien dažniausiai naudojamas yra puslaidininkinis diodas, kurio pagrindas - kristalinė puslaidininkinė medžiaga su p-n tipo laidumo sandūra, sujungta su dviem elektriniais gnybtais.^[1] Jam būdinga eksponentinė elektros srovės ir elektrinės įtampos charakteristika. Puslaidininkiniai diodai buvo pirmieji puslaidininkiniai elektroniniai įtaisai. Asimetrinio elektrinio laidumo per kristalinio mineralo ir metalo sąlytį atradimą 1874 m. atliko vokiečių fizikas Ferdinandas Braunas. Pirmąjį diodą 1901 m. išrado indų mokslininkas Džogodišas Čondro Bosu, lempinį diodą - Džonas Ambrozas Flemingas 1904 m.

Šiandien dauguma diodų gaminami iš silicio, tačiau naudojamos ir kitos puslaidininkinės medžiagos, pvz., galio arsenidas ir germanis.^[2]

Daug rečiau naudojamas lempinis diodas, sudarytas iš vakuuminis vamzdis su dvielektrode elektronine lempa, įkaitintu katodu ir plokštele, kuriame elektronai gali tekėti tik viena kryptimi - iš katodo į plokštelę.

Diodai be daugelio kitų paskirčių naudojami elektros srovės lygintuvuose, kuriuose kintamosios srovės (AC) energija paverčiama nuolatine (DC), radijo imtuvų demoduliatoriuose, gali būti naudojami Būlio algebroje kaip temperatūros jutikliai. Įprastas diodo variantas yra šviesos diodas, kuris naudojamas apšvietimui ir elektroninių prietaisų būsenos indikatoriams.