Fair use

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Fair use (liet. sąžiningas naudojimas) – doktrina Jungtinių Amerikos Valstijų teisėje, leidžianti naudoti darbus, apsaugotus autorių teisių, negavus sutikimo iš jų savininko. Fair use doktrina yra teisės į autorystę apribojimas, skirtas išlyginti visuomenės ir autoriaus interesų pusiausvyrą, tam tikrais atvejais leisdamas platinti ir naudoti autorių sukurtus darbus.[1]

Fair use vartotojams suteikia teisę autorių teisių apsaugotus veikalus naudoti švietimo, žurnalistikos, kritikos, parodijos ir net naudojimo buityje (jei toks naudojimas nesuvaržo autoriaus galimybės eksploatuoti sukurto darbo) atvejais.[2] Federalinėje JAV teisėje fair use doktrina apibrėžiama 1976 m. Autorių teisių įstatymo 107 paragrafe, kuriame autorių teisių apsaugai daroma išimtis atvejais, kai darbai naudojami kritikos, komentavimo, žurnalistikos, švietimo (įskaitant kopijų naudojimui klasėje darymą) ar mokslo sumetimais. Ten sąžiningo tokių darbų naudojimo (fair use) kriterijai apibrėžiami taip:[3]

  1. naudojimo priežastis – ar darbas naudojamas informavimo tikslais, nesiekiant pelno;
  2. autorių teisių apsaugoto darbo pobūdis;
  3. kokia dalis darbo yra naudojama; ir
  4. kaip tai paveiks darbo paklausumą ar vertę.

Tai, jog darbas nebuvo viešai platintas, nėra priežastis, kodėl jis negali būti laikomas sąžiningai panaudotu, jeigu apsvarstomi minėti kriterijai.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aufderheide, Patricia; Jaszi, Peter (2011). Reclaiming Fair Use: How to Put Balance Back in Copyright. University of Chicago Press. ISBN 978-0-226-03228-3. Nuoroda tikrinta 2022-06-26.
  2. „Copyright“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-06-26.
  3. 3,0 3,1 „17 U.S. Code § 107 – Limitations on exclusive rights: Fair use“. Cornell Law School. Nuoroda tikrinta 2022-06-26.