Limfa
Limfa (lot. lympha) − skaidrus skystis cirkuliuojantis žmogaus ir stuburinių gyvūnų limfinėje sistemoje. Sudaryta iš limfoplazmos ir forminių elementų. Limfoplazma savo sudėtimi labai panaši į kraujo plazmą, tik turi mažiau baltymų. Iš forminių elementų limfoje daugiausia limfocitų, yra šiek tiek eozinofilų, pavienių eritrocitų.[1]
Įvairių kūno audinių limfa nevienoda, pvz., žarnų limfa turi daug riebalų, neskaidri, pieno spalvos. Periferinėje limfoje forminių elementų negausu, o, pertekėjusi limfinius mazgus, limfa turi jų žymiai daugiau.
Žmogaus organizme yra apie 1 − 2 litrus limfos. Ji skaidri arba truputį drumsta (nevalgius). Sūri. Tankis ~1016 kg/m³. Terpė silpna šarminė.
Limfa geba krešėti (joje yra fibrinogeno ir protombino), tik kreša gerokai lėčiau negu kraujas. Pavalgius limfoje padaugėja riebalų (iki 3 − 15 %), nes virškinimo metu diduma riebalų iš žarnyno įsiurbiama į limfą.
Limfa susidaro iš skysčio, kuris nuolat patenka iš kraujo plazmos į audinius, o iš jų − į limfos kapiliarus. Limfos gali pagausėti, padidėjus kraujospūdžiui kapiliaruose arba sumažėjus baltymų kraujyje.
Limfą tekėti limfagyslėmis verčia raumenų susitraukimai, arterijų pulsavimas, kvėpavimo judesiai, neigiamas kraujospūdis venose.